Viena iš didžiausių baimių pasenti yra susijusi su atminties netekimu ar aštraus proto praradimu. Tačiau treniruojant savo smegenis to galima išvengti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos docentas, Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas, neurochirurgas Kęstutis Skauminas Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ teigė, kad informacijos per pastarąjį dešimtmetį apie žmogaus nervų sistemą smarkiai padaugėjo. Tačiau toli gražu dar ne viską suprantame ir žinome apie smegenis.

Kaip pasakojo gydytojas, mokslai, kurie tiria smegenis, vadinami neuromokslais. Į jų sąrašą įrašyta ir matematika, fizika, biomedicina, psichologija. Tiriant smegenis tyrimų objektai yra patys įvairiausi: nuo ląstelių, genų iki žmogaus elgesio, fiziologijos.

„Visi šie mokslai pateikia didžiulį srautą naujos informacijos, bet vis tiek dar daug ko nežinome. Nežinome, kas yra sąmonė, daug ko nežinome apie dėmesio ir atminties mechanizmus. Nemokame susitvarkyti su smegenų vėžio kamieninėmis ląstelėmis, daug ko nesuprantame apie molekulinius mechanizmus, kurie sukelia tokias ligas kaip Alzheimeris. Klausimų yra labai daug“, – vardino doc. K. Skauminas.

Tiek Europos sąjunga, tiek JAV yra, pasak gydytojo, šios srities lyderės ir į smegenų tyrimus investuoja didžiulius resursus. Todėl ir naujų atradimų yra labai daug.

„Paminėsiu vieną paprastą pavyzdį neurorobotikos srityje. Ne naujiena, kad žmogui netekus galūnės, pavyzdžiui, kojos aukščiau kelio sąnario, galima pritaikyti išmanųjį protezą, kuris geba perduoti smegenų motorinės žievės impulsus į tą patį protezą ir žmogus gali jį valdyti savo smegenimis. Tai ne naujiena.

Tačiau pasirodo, yra problema, kad tokiais atvejais žmogus subjektyviai jaučia, kad protezas yra sunkesnis nei iš tiesų yra. Realybė tokia, kad protezas kelis kartus lengvesnis už paciento koją, nors pacientas jaučia kitaip. Ką padarė mokslininkai? Įdėjo sensorius į protezo padą ir į dirbtinį sąnarį. Dabar įmanoma, kad žmogus ne tik valdytų mechaninę koją, bet ir jaustų ją“, – naujais mokslo pasiekimais dalijosi docentas.

Tad jei su tokiu protezu žmogus užlipa ant akmenuko – jaučia, kaip jis duria į protezą.

Kodėl senatvėje smegenys nebe taip gerai funkcionuoja?

Kaip Žinių radijui pasakojo gydytojas, viskas įvyksta dėl senėjimo proceso, kuris priklauso tiek nuo genų, tiek nuo įvairių veiksnių, jiems darančių įtaką.

Veiksniai, kurie yra organizme ir daro įtaką genų funkcionavimui, vadinami epigenetiniais veiksniais. Įtaką daro ir aplinkos veiksniai.

Doc. K. Skauminas paaiškina: kad ląstelė gyvuotų, jos branduolyje esanti informacija turi būti nuskaityta, kad būtų gaminami atitinkami baltymai. Tačiau yra gamtos duotas ribotas skaičius, kiek kartų tokia informacija gali būti nuskaityta. Ląstelė natūraliai pradeda senti ir žūti vien dėl to, kad baigiasi pakartojimų skaičius. Vyksta ir daugiau kitų procesų. Ląstelėje esančios mitochondrijos praranda savo funkciją, prarandami ryšiai tarp ląstelių, natūraliai mažėja mūsų turimų kamieninių ląstelių potencialas.

Prisideda ir blogėjanti kraujotaką bei ilgesnis reakcijos laiką ir prasideda dėmesio, atminties sutrikimai.

Padėti gali bendravimas, poilsis ir žaidimai

Pastaruoju metu, pasak Žinių radijo pašnekovo, kalbama apie keletą pagrindinių veiksnių, nulemenčių sveiką senėjimą.

„Pradėkime nuo to, kad smegenims reikia duoti darbo. Tai yra sąmoningas dėmesys, bet kokia protinė veikla, kuriai reikia sukaupto dėmesio“, – kalbėjo doc. K. Skauminas.

Kitas dalykas – judėjimas. Smegenims reikia, kad kūnas judėtų. Bent 3 kartai per savaitę po 30 ar 60 minučių aktyvaus fizinio judėjimo yra vienas iš veiksnių, senatvėje sumažinančių Alzheimerio, demencijos riziką.

Taip pat smegenims labai svarbu socialumas, bendravimas. Tačiau problema ta, kad senjorai vis mažiau bendrauja, nes turi mažiau galimybių ir progų tą daryti.

Vienas iš veiksnių, dėl kurių smegenys gali ilgiau funkcionuoti, yra žaidimai. Pasirodo, įvairūs žaidimai, tarp jų ir stalo žaidimai, ypač žaidimai, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas žmogus, smegenims duoda didžiulę naudą.

Neužmirškime ir to, kad labai svarbus poilsis. Mūsų kūrybiškumas, naujos idėjos labai susijusios su poilsiu, sugebėjimu ilsėtis be jokio išankstinio plano. Taip, kaip darydavome vaikystėje, kai išbėgdavome į kiemą, nežinodavome, ką ten veiksime, bet reaguodavome į aplinką.

Dar vienas smegenims svarbus veiksnys yra miegas. Ir kalbama ne tik apie nakties poilsį, kuris labai svarbus smegenų atsistatymui ir atminties mechanizmams. Numigimas antroje dienos pusėje taip pat padeda atsistatyti smegenims.

Tačiau labai svarbus laikas, kokia tokio pietų miego trukmė.

„Yra atlikti tyrimai, palyginta 5, 10, 20 ir 30 minučių pogulį. Pasirodo, efektyviausias yra 10 minučių numigimas. 5 minutės yra per mažai, o 20 ar 30 minučių yra per daug, nes iškart atsibudęs žmogus dar negali atlikti protinių veiksmų“, – patarė doc. K. Skauminas.

Maistas be abejonės taip pat susijęs su smegenų veikla. Nustatyta, kad yra ir speciali mityba, jog smegenys veiktų geriau. Kasdien reikia valgyti maisto, kuris turi daug skaidulų, taip pat neskaldytų grūdų, bent 6 kartus per savaitę turi būti valgomos žalios spalvos daržovės. Kitos spalvos daržovės – bent 2 kartus per savaitę. Negalima pamiršti ir riešutų bei pupelių. Reikia sumažinti raudonos mėsos kiekį per savaitę – vartoti jos ne daugiau nei 4 kartus per savaitę. O žuvį reikia valgyti bent kartą per savaitę.

Yra ir dalykų, kurių reikėtų vengti. Pavyzdžiui, per didelio kiekio riebalų, nepatariama vartoti daugiau nei šaukšto sviesto per dieną. Maistui ruošti rekomenduojama naudoti tik alyvuogių aliejų.

Svarbu įtikinti smegenis, kad joms reikia mokytis

Žmonės išbando daugybę būdų treniruodami savo smegenis. Pavyzdžiui, kai kurie specialiai važinėja į darbą skirtingais keliais, kad nebūtų kito pasirinkimo ir reikėtų galvoti. Ar tai tinkamas būdas jas treniruoti?

„Tai geras būdas. Smegenims reikia duoti vis naujos informacijos. Dažnai važiuodami į darbą jau žinome, kur reikia persirikiuoti, kurioje vietoje bus duobės ir kur kamštis, ir galime kai kuriuos veiksmus atlikti negalvodami. Bet kad smegenyse vyktų pokyčiai, mums reikia susikaupimo. Naujas maršrutas to ir reikalauja. Jei nebus sąmoningo dėmesio, gali nebūti smegenų plastiškumo. Nauji dalykai, kuriuos mokomės, yra labai sveika. Tai gali būti ir kalba, ir žaidimas ar kažkas, ko dar nežinome“, – sakė doc. K. Skauminas.

Mokymasis, pasak gydytojo, yra procesas, kuris reikalauja energijos. Smegenys nenori mokytis, nes jos atsakingos tik už tai, kad tiesiog išliktume gyvi. Tiesa, mokymasis kartais padeda išlikti gyviems, bet tam reikia motyvacijos.

„Kad susikauptume, reikia, kad kažkas pažadintų smalsumą. Nauji dalykai tą ir daro, smalsumas priverčia atkreipti dėmesį, skatina neuroplastiškumą ir padeda išlikti sąmoningiems iki gilios senatvės. Smegenys yra linkusios taupyti energiją ir jas reikia įtikinti, kad tas dalykas, kuriuo ketinate užsiimti, yra naudingas. Reikia atsakyti sau į klausimą, kokia to mokymosi prasmė? Smegenims reikia žinoti atsakymą“, – patarė neurochirurgas.

Senjorai dažnai neturi motyvacijos, nes neranda atsakymo, kam jiems reikia mokytis, pavyzdžiui, naujos kalbos. Deja, ir jaunystėje motyvacija greitai išsenka, kai nežinai, kam tau prireiks to gyvenime.

„Kitas klausimas – kokia tos informacijos esmė? Trumpai ir aiškiai. Tik tada įsijungia mechanizmai, padedantys ilgą laiką sąmoningai sukoncentruoti dėmesį“, – sakė gydytojas.

O jei niekada nesilavinai ir nesimokei, bet senatvėje sugalvojai, kad reikia lavinti smegenis? Ar tai dar duos rezultatų?

„Atsakymas vienareikšmiškas: taip, niekada nevėlu pasirūpinti savo atmintimi ir pagerinti mąstymo gebėjimus. Įrodyta, kad procesai, kuriuos vadiname neuroplastiškumu, vyksta iki pat senatvės. Tai yra geroji žinia mums visiems, kad iki gilios senatvės galime keisti smegenis“, – pasakojo doc. K. Skauminas.

Neurochirurgo buvo paklausta ir tai, ar įmanoma, jog dirbtinis intelektas taptų protingesnis už žmogaus smegenis.

„Reikia turėti omenyje, kad dirbtinis intelektas, jo kūrėjai yra labai pažengę. Buvo laikai, kai dirbtiniu intelektu laikėme programas, kurias suprogramuoja žmogus ir jos vykdo algoritmus. Dabar, kai egzistuoja giluminis mokymasis, dirbtinis intelektas gali mokytis iš savo patirčių. Jau nebereikia, kad programuotojas suprogramuotų, ką jis turi daryti ir galvoti. Vertinant tokį pagreitį, kaip vyksta mašinų mokymasis, be abejonės, žmogus su savo gebėjimais apdoroti informaciją gali atsilikti.

Visada atsargiai žiūriu į dirbtinio intelekto, kaip įrankio sau, kūrimą. Vieną kartą jau išradome lazdą ir praradome savo turėtus fizinius gebėjimus. Po to išradome ugnį ir pradėjome termiškai apdoroti maistą, galima sakyti, kad praradome dantis, nes dantys nebe kaip laukinių žvėrių. Todėl visada klausiu savęs, kas bus, kai susikursime dirbtinį protą, ką tada prarasime?“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.

Komentarai ()