Įsivaizduojant, kaip mūsų rūšis galėtų atrodyti tolimoje ateityje, dažnai kyla beprotiškų spekuliacijų dėl išskirtinių bruožų, tokių kaip ūgis, smegenų dydis ir odos spalva. Tačiau subtilūs mūsų anatomijos pokyčiai šiandien rodo, kokia nenuspėjama gali būti evoliucija.

Reikšmingas pokytis

Paimkime tokį paprastą dalyką kaip papildoma kraujagyslė rankose, kuri, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, gali tapti įprasta vos per kelias kartas. Pasak Flinderso universiteto ir Adelaidės universiteto Australijoje tyrėjų, arterija, laikinai einanti per dilbių vidurį, nyksta ne taip dažnai, kaip anksčiau. Tai reiškia, kad yra daugiau suaugusiųjų, kuriems po riešu teka papildomas kraujagyslių kanalas.

„Nuo XVIII a. anatomai tyrinėja šios arterijos paplitimą tarp suaugusiųjų, o mūsų tyrimas rodo, kad jos akivaizdžiai daugėja“, – 2020 m. sakė Flinderso universiteto anatomas Teghanas Lucasas.

„1880-ųjų viduryje gimusių žmonių paplitimas buvo apie 10 proc. lyginant su 30 proc. gimusių XX a. pabaigoje, taigi, kalbant apie evoliuciją, tai reikšmingas padidėjimas per gana trumpą laiką.“

Nagrinėjo lavonus

Vidurinė arterija susiformuoja gana anksti visų žmonių raidos metu, per ją kraujas teka rankų viduriu ir maitina augančias rankas. Maždaug po aštuonių savaičių ji paprastai regresuoja, palikdama šią užduotį dviem kitoms kraujagyslėms.

Anatomai jau kurį laiką žino, kad šis vidurinės arterijos nykimas nėra garantuotas. Kai kuriais atvejais ji išlieka dar apie mėnesį.

Siekdami palyginti šio nuolatinio kraujo kanalo paplitimą, Lukasas ir jo kolegos Maciejus Hennebergas ir Jaliya Kumaratilake iš Adelaidės universiteto ištyrė 80 lavonų galūnių, kurias padovanojo europietiškos kilmės australai.

Donorų amžius buvo nuo 51 iki 101 metų, o tai reiškia, kad beveik visi jie gimė XX a. pirmoje pusėje.

Užsirašydama, kaip dažnai jie rasdavo stambią vidurinę arteriją, galinčią pernešti gerą kraujo kiekį, tyrėjų komanda palygino skaičius su literatūros paieškos metu rastais įrašais, atsižvelgdama į skaičius, kurie galėjo per daug atspindėti kraujagyslės išvaizdą. Jų rezultatai buvo paskelbti 2020 m. žurnale „Journal of Anatomy“.

Tai, kad ši arterija šiandien suaugusiems žmonėms yra tris kartus dažnesnė nei prieš daugiau nei šimtmetį, yra stulbinantis atradimas, leidžiantis manyti, kad natūralioji atranka yra palanki tiems, kurie išlaiko šį papildomą kraujo atsargų gabalėlį.

Galime įsivaizduoti, kad išlikusi vidurinė arterija gali suteikti vikriems pirštams ar stipriems dilbiams patikimą kraujo atsargą dar ilgai po gimimo. Tačiau turint tokią arteriją taip pat kyla didesnė rizika susirgti riešo kanalo sindromu. Kad ir kokie maži būtų šie skirtumai, mažyčiai mikroevoliuciniai pokyčiai visada virsta didelio masto pokyčiais.

Komentarai ()