Sukurtas atsarginių žmogaus organų spausdintuvas (10)
Australijos inžinieriai ir JAV regeneracinės medicinos specialistai sukūrė 3D biospausdintuvo, galinčio „gaminti“ transplantacijos operacijoms tinkamus organus, prototipą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Toks prietaisas gali mikronų tikslumu formuoti iš paciento ląstelių išaugintus chirurginėms operacijoms reikiamus audinius ir organus. „Idėja gaminti žmogaus organus jungiant pavienes ląsteles dar visai neseniai buvo laikoma moksline fantastika. Tačiau, sumaniai suderinę technologijų ir mokslo pasiekimus, padėjome regeneracinės medicinos taikymų bendrovei „Organovo“ sukurti instrumentą, kuris pagerins žmonių gyvenimo kokybę“, - „Invetech“ pranešime cituojamas jos vykdomasis direktorius Fredis Davis.
Pirmasis pasaulyje masinei gamybai parengtas 3D biospausdintuvas remiasi „Organovo“ sukurta „NovoGen“ automatinio ląstelių formavimo technologija. Šis prietaisas gali praktiškai bet kokio tipo žmogaus organizmo ląsteles jungti ant erdvinių „pastolių“ ir taip formuoti naujus reikiamo dydžio audinius ar net atskirus organus. Kadangi operacijoms bus naudojami ne donorų, o iš pačių pacientų ląstelių išauginti audiniai, smarkiai sumažės organų atmetimo rizika.
„Invetech“ 2010 m. turi pateikti „Organovo“ pirmuosius 3D biospausdintuvus, o ši savo ruožtu pateiks juos bandyti įvairiems medicininių tyrimų centrams.
Pasak bendrovės atstovų, tokiu prietaisu „išspausdintas“ arterijas per artimiausius 5 metus bus galima naudoti širdies šuntavimo operacijose. Dar po 5 metų bus galima naudoti ir tokiu būdu suformuotus sudėtingus žmogaus organus, tarp jų širdis, dantis ir kaulus.
Biospausdintuvas turi dvi galvutes – viena skirta žmogaus ląstelėms, kita – hidrogeliui ir tarpląstelinės medžiagos „pastoliams“ jungti. Prietaisas naudoja regeneracijos būdu gautas atitinkamų audinių ląsteles – pavyzdžiui, „spausdinant“ arterijas reikės arterijų ląstelių.
Pasak gamintojų, vienas sunkiausių uždavinių buvo reikalaujamas tikslumas: pavyzdžiui, jungiant kapiliarus paklaida negali viršyti kelių mikronų. Šią problemą pavyko įveikti naudojant kompiuterio kontroliuojamą lazerinį kalibravimą.
