Šveicarijos kompanija "Anecova" sukūrė naujo tipo dirbtinio apvaisinimo įrenginį. Jis patalpinamas moters organizme keturioms dienoms ir išlaiko embrionus stabiliai vienoje vietoje, tarsi dirbtinis kiaušintakis. Šios 5mm ilgio "silikoninės įsčios" padengtos šimtais 40 mikronų skersmens skylučių, kurių paskirtis - leisti embrionams sąveikauti su natūralia gimdos aplinka, vietoj to, kad jie vystytųsi dirbtinėje aplinkoje - inkubatoriuje. Mokslininkai tikisi, jog naujoji technologija padidins sėkmingo dirbtinio apvaisinimo tikimybę.

Standartinio dirbtinio apvaisinimo eigoje iš moters organizmo surinkti kiaušinėliai yra apvaisinami laboratorijoje ir jiems leidžiama vystytis inkubatoriuje nuo 2 iki 5 dienų. Po to atrenkami sveikiausi embrionai ir jie perkeliami į gimdą.

Naujasis įrenginys leidžia laboratorijoje naujai sukurtus embrionus patalpinti ne į inkubatorių, o į perforuotą silikoninį konteinerį, kuris patalpinamas į gimdą. Po kelių dienų kapsulė išimama, atrenkamas tam tikras embrionų kiekis ir jie implantuojami į gimdą (žr. antrąjį paveikslą).

Inkubatorinėmis sąlygomis laboratorijoje auginamiems embrionams kas kelias valandas privalu keisti augimo terpę - taip tiekiamos maistinės medžiagos ir pašalinamos atliekos. Naujasis įrenginys leidžia embrionams augti natūralioje aplinkoje.

Silikono kapsulė yra apie 5 milimetrų ilgio ir mažiau nei milimetro pločio. Jos sienelėse padaryta 360 angų, kiekvienos jų skersmuo apie 40 mikronų. Į ją patalpinus embrionus, galai yra užsandarinami ir konteineris sujungiamas su lanksčiu siūlu. Siūlas įrenginį laiko gimdoje (žr. trečiąjį paveikslą). Siūlas išeina per gimdos kaklelį, kad vėliau kapsulę būtų galima nesudėtingai išimti.

Naujovės autoriai - Šveicarijos kompanija "Anecova" - kol kas yra atlikę tik nedidelės apimties bandymus Belgijoje. "Rezultatai suteikia vilčių, tačiau galutinių išvadų daryti kol kas negalima", teigia Simon'as Fishel'is, kuris vadovauja pirmajam didelio masto bandymui dirbtinio apvaisinimo organizacijoje "CARE Fertility" (Notingemas, Didžioji Britanija).

Rūpestingi tyrimai

Pradedant nuo šios savaitės, CARE renka 40 moterų grupę bandymams atlikti. Iš kiekvienos jų bus surinkta nuo 8 iki 12 kiaušinėlių, pusė embrionų bus išauginama laboratorijoje, ir kita pusė - naujajame įrenginyje.

"Mes galėsime tiesiogiai palyginti rezultatus, gautus naudojant dirbtinius ir pusiau natūralius metodus", teigia Fishel'is. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu gauti embrionai, moterys bus apvaisintos tik atrinkus sveikiausius embrionus.

Pusė įrenginių bus išimta iš organizmo po 2 dienų ir bus atliekama embrionų genetinių defektų paieška. Likę bus laikomi 4 dienas, po kurių labiau išsivysčiusius embrionus bus galima įvertinti vizualiai.

Fishel'is sako, jog naujasis įrenginys gali leisti išvengti "bandymų ir klaidų" veiksnio, kuris paprastai atsiranda dėl nepilnai įvaldyto dirbtinio embrionų inkubacinio auginimo. "Mes pilnai nežinome visų reprodukcinio trakto aplinkos sąlygų. Tai yra dinamiška aplinka, kuri nuolat keičiasi, ir mes negalime to atkartoti", pasakoja mokslininkas.

Mokslininkai tiki, jog įrenginyje išauginti embrionai bus labiau gyvybingi, o tai reiškia, jog iš moters pakaks surinkti mažesnį kiekį kiaušinėlių, norint pasiekti sėkmingą apvaisinimą. Dauguma dirbtinio apvaisinimo metodų reikalauja, kad kiaušinėlių gamyba moterų organizme būtų stimuliuojama hormonais, kurie kartais gali sukelti pavojingus šalutinius efektus. 

Gamtos mėgdžiojimas?

Tačiau Fishel'is pripažįsta, jog "Anecova" kapsulė nebus patalpinta tiksliai ten, kur vyksta ankstyvosios embriono vystymosi stadijos, t.y. viename iš kiaušintakių. Paprastai embrionas praleidžia apie 7 dienas keliaudamas kiaušintakiu link gimdos.

"Tai daug artimiau kiaušintakiui nei plastmasiniam mėgintuvėliui, tačiau naujasis įrenginys nėra dirbtinis kiaušintakis. Bandymai mums parodys, ar vietoj to pakaks gimdos aplinkos", komentuoja Laurence'as Shaw iš Bridge Centre vaisingumo klinikos Londone, kuris taip pat yra Britų Vaisingumo Bendruomenės (angl. British Fertility Society) atstovas.

Komentarai (4)