Kodėl rudenį mūsų būsena prislėgta? Viskas labai paprasta: mūsų nuotaiką nulemia cheminė reakcija. O cheminė reakcija tiesiogiai priklauso nuo sunaudojamo saulės šviesos ir oro kiekio. Šia prasme mažai kuo skiriamės nuo gėlių. Padėkite gėlę, kuri mėgsta šviesą, į tamsų kambarį, ir pamatysite, kad su ja dėsis: ji praras išvaizdą, lapai nustos blizgėję, ims džiūti, o gal ir iš viso nukris.

Teresa L. rašo: „Nežinau, ką daryti: vakarop būtinai sugenda nuotaika. O jei buvo sunki diena, nesėkmė, tai būsena iš viso siaubinga. Tada valgau viską iš eilės, nuo nervų. Pastorėjau aštuoniais kilogramais. Tapau irzli. Nematau jokių perspektyvų, tarsi mane kas būtų pakeitęs. Gėda prisipažinti, bet į galvą buvo atėję net minčių apie savižudybę!

Tas pats dedasi ir su vyru. Sėda prie televizoriaus ir žiūri į viską iš eilės, iki vidurnakčio. Liovėsi man padėjęs namų ruošoje, prižiūrėjęs vaikus. Ėmė kartas nuo karto išgėrinėti, nors anksčiau to nebuvo. Dedasi kažkas negero, bijau dėl jo ir dėl savo šeimos. Ypač mane jaudina tai, kad jame užgeso noras užsiėminėti su manimi seksu. Kai prisiglaudžiu prie jo, jis nereaguoja. Nematau jokios priežasties, kodėl jis taip elgiasi. Esu tikra, kad meilužės jis neturi. O jei tarp mūsų ir būna intymūs santykiai, tai viskas vyksta labai greitai. Kaip pas gyvūnus. Taip kad paskui visą kitą dieną gėda.

Mano draugės sako, kad tai paprasčiausi “rudens depresija”. Kiekvienais metais per rudenį ir žiemą viena mano draugė prisiaugina po penkis ar aštuonis kilogramus. O pavasarį ir vasarą numeta. Ji irgi daug valgo, ją kankina nemiga. Kita pažįstama, atvirkščiai, daug miega, vaikšto visą dieną mieguista, jos darbingumas labai žemas. Man irgi viskas krenta iš rankų“.

Žinoma, Teresa teisi: bet ar šiaurinės tautos, kurioms galima priskirti ir lietuvius, nesiadaptavo prie tokio šiaurinio klimato? Naktis penktą, o gal net ketvirtą dienos – šokas tik pietiečiams. Štai Liučija Z. gyvena Vilniuje jau treji metai. Ji iš Pietų Italijos, kur žiemos ir rudens nebūna. Ten saulė niekada nesileidžia anksčiau aštuonių vakaro. “Pirmąją žiemą Lietuvoje dusau, - sako Liučija. – Mėgstu keltis vėlai, pas mus Italijoje visi miega dar ir po pietų. Taip kad man liko iš visos kelios valandos šviesos! O pusę keturių jau ima temti! O ir saulės nebuvo dvi savaites, net ta trumpa diena – ne diena, o kažkoks vakaras! Susidarė įspūdis, kad gyvenu nesibaigiančioje naktyje. Pirmaisiais metais gydžiausi nuo depresijos pas psichoterapeutą”.

Tačiau kiek mes, lietuviai, iš tikrųjų esame pripratę prie mūsų klimato? Ar kenčiame mažiau? Deja, visiškai priprasti prie tamsaus paros meto neįmanoma. Naktis veikia visus be išimties! Tiesiog vieni mūsų lengvai nugali prastą nuotaiką, prislėgtą būseną, kiti – sunkiai. Pagal savižudybių skaičių visada pirmauja šiaurės kraštai (net tokios išsivystę valstybės kaip Švedija, Norvegija – ne išimtis). O mažiausiai prieš save ranką pakelia pietų kraštų gyventojai. Ir nesvarbu, kad šalis neturtinga: neturtas ten nugalimas gyvenimo džiaugsmu, kurį dovanoja ryški saulė ir ilga diena ištisus metus!

Tai ką daryti? Nėra prasmės skųstis likimu. Neturime kitos išeities, kaip išmokti kovoti su prasta nuotaika, neprisileisti depresijos. Tai įmanoma!

Žinodami “cheminę” prislėgtos nuotaikos priežastį – darykite viską, kad padėtumėt savo organizmui gauti daugiau šviesos ir deguonies. Kai tik pasirodo saulė, skubėkite į lauką. Skubiai keiskite planus, jei tuo metu dirbate namie: nuneškite apsiaustą į valyklą šiandien, o ne rytoj, kaip buvo suplanuota. Ir pasirinkite tą valyklą, kuri toliau. Ir nevažiuokite mašina ar troleibusu – eikite pėsčiomis!

Bet yra ir kitas šviesos šaltinis – dirbtinis. Pakeiskite silpnas lemputes bute į stiprias. Tai padidins energijos sąnaudas apie dvidešimt litų per mėnesį. Bet už vaistus, jei susirgsite depresija, teks pakloti kelis kartus daugiau. Taip pat nepamirškite, kad prislėgta nuotaika reiškia imuniteto susilpnėjimą: vadinasi, rizikuojate susirgti ir kitomis ligomis!

Lankykitės supermarketuose, kirpyklose, kavinėse, kur daug šviesos. Venkite tamsių patalpų. Nepamirškite soliariumų. Tik nereikia į juos vaikščioti kasdien: rekomenduojama kartą per savaitę po dešimt minučių.

Pagaliau, galima nuvykti į kokią nors pietų šalį, jei turite pinigų ir laiko. Daivai G. tą padaryti patarė psichoterapeutas. Visą rudenį Daiva kankinosi dėl nemigos, ją kamavo tamsios mintys, baimės. Po dviejų savaičių Maroke Daiva sugrįžo pilna energijos ir jėgų, kurių jai pakako visai žiemai.

Antroji priemonė prieš prislėgtą nuotaiką – nuolatinis judėjimas, pageidautina už buto ribų (daug vaikščiokite pėsčiomis, esant bet kokiam orui). Trečia priemonė – daugiau malonumų tuo metu, pačių įvairiausių: nuo seksualinių iki pirkinių, baseinų, koncertų ir malonaus bendravimo. Ketvirta priemonė – vengti stresinių būsenų (jūs ir taip turite mažai jėgų!): atidėkite stambius remontus, susitikimus su nemaloniais žmonėmis, didelius skubius užsakymus. Penktoji priemonė – laikytis įsikibus “ritualų” (kiekvieną dieną tuo pačiu laiku gerti kavą atpalaiduojančioje aplinkoje, maudytis duše, daryti mankštą, tvarkyti butą, vaikščioti į supermarketą, pasitikti vaiką iš mokyklos ir t.t.).

Jei tai nepadės – bėkite pas psichoterapeutą. Kraštutiniu atveju sutvarkyti jūsų organizmo “chemiją” galima (ir reikia) su efektyvių vaistų pagalba.

Kyla psichologinių problemų? Rašykite - deivis.narbutas@gmail.com  

Komentarai (2)