Šiandien įvairiausių valymo priemonių galime nusipirkti vos ne kiekvienam atskiram namų lopinėliui. Meistriškai pateiktos reklamos ragina išbandyti vis naują ir naują civilizacijos stebuklą. Nuo vienų valiklių kriauklė esą atrodys kaip nauja, kiti išnaikins visas bakterijas unitaze, treti minkštiesiems baldams grąžins buvusią spalvą.

Taip po truputį atsiduriame sterilioje, tačiau visiškai nenatūralioje aplinkoje. Nors žmonės „švarinasi“ norėdami apsaugoti savo sveikatą, rezultatas, anot medikų, kartais būna priešingas.

Higieninė teorija

Anot Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Alergologijos centro vadovo doc. Eduardo Razgausko, kalbant apie šiuo metu madingą sterilų gyvenimą, pirmiausiai reikia paminėti problemas, susijusias su alergijos mastų didėjimu.

„Biologinės priežastys, kodėl atsiranda alerginė reakcija, nelabai žinomos. Yra kelios teorijos. Viena iš teorijų teigia, kad tai rūšies apsaugojimo priemonė. Patekus svetimai medžiagai į organizmą, individas netgi gali žūti, kad išsaugotų imuninį rūšies identitetą“, - pasakojo medikas.

Anot pašnekovo, alergija siejama su mitybos lygio pokyčiais – kuo daugiau žmonės gauna baltymų, tuo stipresnis jų imunitetas, todėl alerginė reakcija, kaip atsakas į alergeną, gali atsirasti dažniau.

„Badaujantys žmonės alerginėmis ligomis neserga, nes jų organizmas nesugeba reaguoti, - teigė alergologas. – Kalbant moksline kalba, žmogaus organizme egzistuoja tam tikros ląstelės, kurios dalyvauja imuniniuose procesuose ir gamina apsauginius antikūnus. Jos būna dviejų rūšių. Jeigu organizme vyrauja pirmoji šių už imuninę sistemą atsakingų ląstelių rūšis, labiau vystosi priešinfekcinis imunitetas – nuo virusų, bakterijų, grybelių.

Antra šių ląstelių grupė atsakinga už alerginių antikūnų – imunoglobulino E – gamybą. Jei organizme ši ląstelių rūšis vyrauja, žmogus linkęs reaguoti alergiškai . Manoma, kad pusiausvyra tarp šių dviejų rūšių ląstelių lemia normalų imuninės sistemos atsaką. Taip teigia vadinamoji higieninė teorija“, - aiškino E. Razgauskas.

Šios teorijos esmė – žmogus, susidurdamas su tam tikromis infekcijomis, gali apsisaugoti nuo alergijos išsivystymo.

„Šią teorija remia Rytų ir Vakarų Vokietijos alerginių ligų paplitimo tyrimai: buvo nustatyta, kad demokratinėje Vokietijoje prieš Berlyno sienos griuvimą buvo dažniau sergama infekcinėmis ligomis ir, nors čia buvo didesnis oro užterštumas, alerginių ligų buvo mažiau negu Vakarų Vokietijoje, kur gyvenimo sąlygos buvo geresnės, labiau išplėtota sanitarija“, - pasakojo alergologas.

Anot pašnekovo, šiandien daugelis medikų sutinka, kad jeigu žmogus nuo pat mažens visiškai nesusiduria su virusais ir bakterijomis imuninė sistema nepradeda gaminti apsauginių antikūnų.

„Kaimo vaikai, kurie auga ne pačiomis švariausiomis sąlygomis, nuolat kontaktuoja su gyvuliukais, alerginėmis ligomis serga rečiau. Žinoma, tai lemia ir kitos priežastys, pavyzdžiui, miesto oro užterštumas, tačiau labai svarbu ir tai, kad į jų organizmą nuolat patenka tam tikros bakterijos, kurios palaiko imunitetą.

Auginant žmogų steriliai, imunitetas nesivysto. Toks žmogus, patekęs į aplinką, kurioje yra daug bakterijų, iš karto užsikrės ir neturės jokių galimybių išgyventi“, - aiškino E. Razgauskas.

Dirbtinės aplinkos pasekmės

Anot mediko, pasikeitusį specialistų požiūrį į sterilumą rodo ir pokyčiai gimdymo namuose. Anksčiau esą vos ne su kulkosvaidžiu prie durų pasitikdavo, kad, šiukštu, niekas neperžengtų gimdymo namų slenksčio ir neatneštų virusų ar bakterijų. Dabar manoma, kad kūdikis turi susidurti su tam tikrais dirgikliais, kurie veiktų jo imuninę sistemą. Jei vaikas laikomas steriliai, jo imuninė sistema nesivysto.

„Mes labai daug pasiekėme užmušinėdami bakterijas, tačiau perdėtas bakterijų naikinimas – vienas pavojingiausių šio laikmečio dalykų, - įsitikinęs E. Razgauskas. – Naikindami žalingas bakterijas, mes užmušame ir tas, kurios įprastos žmogaus organizmui ir tam tikra prasme naudingos. Taigi perdėtas sterilumas nėra sveikas. Visą laiką žmogus negali gyventi sterilioje aplinkoje. Nesakau, kad turėtume gyventi purve. Tiesiog reikia viską daryti su saiku“.

Anot alergologo, su dirbtine aplinka šiandien susiduriame kiekviename žingsnyje, nors žmogus kaip tik turėtų stengtis gyventi kuo natūraliau. Nenatūralios sąlygos yra ir mūsų sandariuose, šilumą taupančiuose butuose. Tai neapgalvotos besaikės urbanizacijos pasekmės.

„Butų sandarinimas didina bakterijų cirkuliaciją viduje. Taigi už visus civilizacijos patogumus mes mokame savo sveikata. Kurdami aplink save nenatūralią aplinką, mes iškrentame iš bendrų biologinių procesų ir įgyjame visiškai naujų savybių, atsiranda naujos ligos“, - įspėjo pašnekovas.

Neseniai Pasaulinės sveikatos organizacija pažymėjo, kad šiuo metu anksčiau daugiausia gyvybių nusinešdavusias infekcines ligas žmonija išmoko valdyti. Viena svarbiausių jų valdymo priemonių – išvystyta skiepijimų sistema. Deja, atsiranda vis naujų bakterijų ir virusų atmainų ir, regis, vis greičiau.

Tačiau visgi didesnį pavojų kelia žmonijos senėjimo sukeliamos problemos, vis dažnėjančios lėtinės ligos. Kalbant apie jų paplitimą, jai minimas epidemijos ar net pandemijos sąvoka. Be to, anot mediko, ligų pobūdį bei paplitimą keis ir jau keičia klimato atšilimas.

Šeimininkių patarimai

Nors rinka užversta visų įmanomų kvapų, spalvų bei paskirties valymo priemonėmis, namų šeimininkės, kaip bebūtų keista, vis dažniau prisimena liaudiškus švarinimosi būdus.

Pavyzdžiui, šeimininkės teigia, kad niekas taip gerai nenuvalo plieninių ar melchiorinių paviršių, kaip ūkinis muilas. Sidabrinius gaminius nuo seno moterys šveisdavo dantų pasta arba citrinų sultimis, o puodus – geriamąja soda. Jei puodai labai prisvilę, juos prieš tai verta pamirkyti vandenyje su druska.

Elektriniai virduliai nuo kalkių puikiai išsivalo į vandenį įpylus šiek tiek acto ir pavirinus. Anot pamėgusių šį valymo būdą šeimininkių, acto kvapo baimintis nereikėtų. Gerai praskalavus virdulį, jo nebelieka.

Teko girdėti, kad actas puikiai nuvalo purvo ar kalkių nuosėdas nuo keramikinių plytelių. Žinoma, kvapas nebus toks malonus, kaip sintetinio valiklio, tačiau tikrai nepavojingas. Beje, actas padeda ir užsikimšus kriauklei. Keletas šaukštų sodos ir šlakelis acto kanalizaciją kartais atkemša kur kas veiksmingiau nei brangūs skysčiai.

Į skalbimo mašinas vietoj vandens minkštinimo priemonių patariama berti citrinos rūgšties. Pastaroji padeda ir tuomet, kai norima atsikratyti nemalonaus, tačiau niekaip neišsisklaidančio kokio nors valiklio kvapo.

Komentarai (7)