Nauja antibiotikų kūrimo strategija (6)
Bakterijos greitai kinta ir tampa atsparios bet kokiems naujiems antibiotikams, todėl bakterinės infekcijos vis dar yra pagrindinė mirties priežastis ligoninėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauji Tel Avivo universitete atlikti tyrimai teikia vilties sukurti kitokius vaistus ir pergudrauti bakterijas. Šių antibiotikų paslaptis yra panaudoti pačių bakterijų kolonijų apsaugos sistemą, kuri verčia bakterijas mažinti populiaciją kanibalizmo būdu.
„Mūsų tyrimai rodo, kad veikiant bakterijų kolonijas jų pačių varžymosi metu naudojamais cheminiais signalais, kolonijos sunaikina viena kitą,“ sakė Tel Avivo universiteto profesorius Eshel Ben-Jacob.
Atrodo, kad tai daug žadanti strategija, nes sunku įsivaizduoti, kad bakterijos bandys tapti atsparios savo pačių gaminamiems junginiams.
Kanibalizmas tarp bakterijų yra keistas abipusės naudos teikiantis elgesys, atsirandantis stresinėmis sąlygomis. Badavimo metu, dėl temperatūros šoko, veikiamos kenksmingų chemikalų bakterijos sumažina populiaciją gamindamos chemines medžiagas, žudančias nuosavos kolonijos ląsteles. „Viskas vyksta panašiai, kai bado metu organizmai sulėtina savo ląstelių gamybą. Bakterijų atveju įdomu tai, kad jos išvysto rudimentinę socialinės savimonės formą, kurią atspindi cheminis dialogas, garantuojantis, kad tik dalis ląstelių bus sunaikintos,“ aiškino profesorius.
Tyrimo rezultatus mokslininkai paskelbė Proceedings of the National Academy of Sciences žurnale, tarp bendraautorių yra Teksaso universiteto tyrimų grupė, vadovaujama profesoriaus Harry Swinney ir mokslų daktaro Avraham Be'er, anksčiau dirbusio Tel Avive. Profesorius Harry Swinney įsitikinęs, kad šis atradimas padės kovoti tiek su šiandien aktyviomis bakterijomis, tiek su super bakterijomis ateityje.
Šiuo metu mokslininkai tiria, kas vyksta, kai dvi seserinės Paenibacillus dendritiformis bakterijų (Prof. E.Ben-Jacob atrastos, specialiu signalų perdavimu pasižyminčios bakterijos) kolonijos auga greta ribojant plotą ir maisto medžiagas. Pasirodo, kolonijos ne tik slopina viena kitos įaugimą į savo teritoriją, bet netgi verčia per arti atsidūrusias ląsteles žūti. Dar įdomiau tai, kad ląstelių žūtį galima sustabdyti, užblokavus cheminių signalų perdavimą tarp kolonijų. „Atrodo, gretimos kolonijos siunčiami signalai verčia kitos kolonijos populiaciją mažėti. Kolonijos augdamos bando išvengti susidūrimo,“ sakė profesorius.
Bakterijos tampa atsparios naujiems atibiotikams, kurių kūrimas užtrunka kelis metus, per keletą mėnesių, tačiau vaistų kūrėjai anksčiau nebandė panaudoti bakterijų tarpusavio elgesio subtilybių vaistams kurti. Profesorius E.Ben-Jacobas sako, kad bakterijos įsisavina žinias apie aplinką, bendrauja tarpusavyje, paskirsto funkcijas ir kaupia bendrą atmintį. Jis mano, kad tokia bakterinė savimonė, palaikoma cheminiu bendravimu, paverčia bakterijų kolonijas „smegenimis“, apdorojančiomis ir kaupiančiomis informaciją, leidžiančią prisitaikyti prie naujų iššūkių.
„Jei norime išvengti bakterinių infekcijų, turime pripažinti, kad bakterijos nėra paprastos, ribotos, vienetinės struktūros, kaip buvo manoma ilgą laiką,“ reziumavo profesorius, kuris dabar bando praktiškai pritaikyti savo atradimus.
