Klaipėdos sveikatos biuro duomenimis, mokyklinio amžiaus vaikų grupėje yra tik apie 37 proc. visiškai sveikų vaikų. Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia pasitaiko širdies ir kraujagyslių sutrikimų, toliau eina kvėpavimo, virškinimo sistemos ligos. Itin didelį nerimą kelią vaikų psichinė sveikata, rašo dienraštis "Lietuvos žinios"

„Mokyklai skirtoje pažymoje įrašoma, kad vaikas sveikas. Tačiau dažnai nepaisoma tokių negalavimų, į kuriuos derėtų atsižvelgti skiriant fizinį krūvį ir atitinkamą priežiūrą. Būta atvejų, kai mokyklą lankė net atvira tuberkuliozės forma sergantys vaikai. Nepasirūpinta ne tik jais, bet ir buvo sukelta grėsmė užsikrėsti toje pačioje klasėje besimokantiems vaikams“, - LŽ pabrėžė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKĮ) vadovė Rimantė Šalaševičiūtė.

Nori tyrimų – mokėk

Šeimose augančių vaikų sveikata rūpinasi jų tėvai. Dauguma jų savo atžalas laiku nuveda pas gydytojus, ypač jeigu pastebi tam tikrų negalavimų. Sveikatos priežiūros paslaugos vaikams paprastai teikiamos nemokamai. Tačiau tėveliai dažnai susiduria su problemomis, kurias ne visada pajėgūs išspręsti. Norėdami atlikti tyrimus, nesusijusius su pagrindine vaiko liga arba kokia nors ūmine liga, privalėsite atverti piniginę.

"Yra tam tikrų, vadinamųjų skatinamųjų sveikatos paslaugų, už kurias reikia mokėti. Tai reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Jei tyrimui naudojami brangūs reagentai, taip pat reikia susimokėti“, - sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Kristina Matuzienė.

Tačiau esant ekonominei krizei ir didėjant nedarbui, dažnai vienas, o kartais net abu tėvai neturi pajamų, tad mokamų paslaugų atsisako. „Vaiko liga vystosi ir vėliau jai gydyti prireiks gerokai daugiau laiko, pastangų ir lėšų. Jau nekalbant apie tai, kad auga ligotų vaikų karta“, - susirūpinusi R.Šalaševičiūtė.

Pasak jos, šiuo metu itin sunku išprašyti papildomų lėšų vaikų sveikatos priežiūrai. Dabar net pas karščiuojantį vaiką medikai į namus nevyksta. Tokį mažylį tenka vežti į polikliniką. Į LŽ redakciją paskambinusi viena moteris pasakojo, kad su savo jau pasveikusiu vaiku turėjo nueiti pas gydytoją. Eilėje teko laukti kelias valandas, aplink būriavosi sergantys vaikai. Gydytoja devynmetį berniuką pripažino sveiku, tačiau jau kitą dieną jis ėmė karščiuoti ir vėl atgulė. Motina neabejoja, kad sūnus užsikrėtė poliklinikoje.

Tikros būklės nežino

Vaikų globos namų auklėtinių, paprastai patekusių čia iš asocialių šeimų, padėtis dar liūdnesnė. Jų sveikata, neskaitant retų išimčių, tikrieji tėvai dažniausiai nebūna pasirūpinę. Globėjo teises įgijusi įstaiga gauna tik prieš atvežant vaiką išduotą sveikatos pažymėjimą. Jame apsiribojama žodžiais „vaikas sveikas“. „Tada jau globos namų administracija turi sukti galvą, kaip sužinoti tikrąją tokio vaiko sveikatos būklę. Gerai, jei mokykla ir vaiką anksčiau prižiūrėjęs medikas laiku pateikia turimus duomenis“, - LŽ sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.

Tačiau neretai vaikų globos įstaigos informacijos turi laukti net keletą mėnesių.

„Prašome, maldaujame, kad surinktų reikiamą informaciją. Gauname tik medicininį pažymėjimą. Jame niekada nenurodoma, ar vaikas serga kokiomis nors lėtinėmis ligomis, kurių simptomų išoriškai neįmanoma pastebėti. Nepateikiamos jokių specialistų išvados. Taip liga apleidžiama, vaikas negauna reikiamos priežiūros ir gydymo“, - teigė Vilniaus vaikų globos namų "Gilė" direktorius Gintaras Žandaravičius.

Formalūs patikrinimai

R. Šalaševičiūtės įsitikinimu, profilaktiškai tikrinant tiek šeimoje augantį, tiek į globos namus siunčiamą vaiką derėtų pateikti visų specialistų išsamias išvadas. Iš jų būtų aišku, kokie buvo tyrimai atlikti, kokių negalavimų būta anksčiau, be to, būtų ir rekomendacijų dėl gydymo bei priežiūros. Toks pasiūlymas suformuluotas VTAKĮ išvadose, kurias ketinama pateikti Seimui.

Mat šiuo metu į sveikatos patikrinimus žiūrima gana aplaidžiai. Vaikų medicininėse kortelėse įrašyti duomenys neatitinka realios padėties. Į vaiko sveikatą numojama ranka net išskirtiniais atvejais. Tokių skundų vis daugėja. Pavyzdžiui, VTAKĮ tyrė incidentą, įvykusį viename nedidelių krašto miestelių. Į medikų apžiūrą be globėjo sutikimo buvo pristatytos kelios nepilnametės vaikų globos namų auklėtinės. Gydytojai nepaprašė merginų medicininių kortelių, neišsiaiškino tikrosios jų sveikatos būklės. Net nustačius, kad auklėtinės patyrė smurtą, apie tai nebuvo pranešta nei policijai, nei vaiko teisių sergėtojams.

Dažnai nesutvarkomi ir įvaikinamų vaikų medicininiai dokumentai. „Kartą ruoštasi įvaikinti mergaitę. Jos medicininėje kortelėje nebuvo nė žodžio apie tai, kad po poros mėnesių jai gali būti pripažintas neįgalumas. Laimė, tąkart laiku susigriebta, kitaip būtų kilęs didžiulis skandalas“, - LŽ pasakojo O. Tarvydienė. Anot jos, medikai dažnai įrašo standartinę diagnozę „specialusis mišrus sveikatos sutrikimas“, tačiau ji gali reikšti bet ką – nuo paprasto kalbos sutrikimo iki neįgalumo.

Neleidžiama turėti gydytojų

G. Žandaravičius tikino, kad jų globos namuose vaikai prižiūrimi gerai, nes pastebėjus mažiausią negalavimą jie vedami į Antakalnio klinikas, su kuriomis „Gilė“ yra sudariusi sutartį. Vaikų dantukus, kurie paprastai yra didžiausia globos namuose augančių vaikų problema, prižiūri Vilniaus Žalgirio odontologijos klinikos specialistai. „Dar turime pinigų, skirtų pagal „Nomedos“ projektą, tad visų vaikų dantys sutvarkyti“, - sakė G.Žandaravičius.

Tačiau mediko globos namuose nėra. Dirba tik slaugytoja, kuri privalo rūpintis 80 ten gyvenančių vaikučių. Vien medicininių kortelių tvarkymas užima begalę laiko. O kur dar privalomi sveikatos patikrinimai, skiepijimas, ūminės ligos? „Prašėme savivaldybės administracijos leidimo turėti gydytojo etatą, tačiau negavome“, - skundėsi G.Žandaravičius. Jis teigė žinąs vienus vaikų globos namus Vilniaus apskrityje, kur gydytoja dirba ne visai legaliai. „Jos etatas įformintas kaip gydytojos, bet licencijos jie neturi. Tad per kiekvieną auditą juos „prausia“, - tikino direktorius.

Baugina psichinė sveikata

Kauno vaikų globos namams „Atžalynas“ šiuo atžvilgiu pasisekė labiau. Šie namai įkurti seniai, tad gydytojo etatą jie turi iš anksčiau. Gydytoja Žibutė Januškevičienė šiose globos namuose dirba jau 17 metų. Ir ne tik pediatre, bet ir psichologe.

„Iš „Atžalyne“ gyvenančių 82 vaikų – tik 10 yra visiškai sveiki. Kiti turi įvairiausių negalavimų. Dažniausiai tai akių ligos, stuburo iškrypimai, kvėpavimo, širdies veiklos sutrikimai“, - sakė medikė. Tokie vaikai turi būti nuolat prižiūrimi. "Yra manančiųjų, kad medikų globos namuose nereikia. Esą auklėtoja, pastebėjusi, kad vaikas negaluoja, turi jį nuvesti į polikliniką. Tačiau ji prižiūri nemažai vaikų. Kol ji su vienu jų pusę dienos gaiš poliklinikoje, kiti bus palikti be priežiūros“, - piktinosi medikė.

Ž. Januškevičienė labai susirūpinusi ir vaikų psichine sveikata. Psichikos sutrikimų daugėja visur, bet labiausiai jie veikia pasireiškia vaikų globos namų auklėtiniams.

Gydytoja pasakojo apie berniuką, kuris dėl psichikos sutrikimo turėjo būti gydomas vaistais. Nors su juo buvo elgiamasi švelniai, stengiamasi paguosti, padrąsinti, vaikas visų šalinosi. Tik po gero mėnesio jis apsiprato globos namuose.

Taupyti – nusikaltimas

R. Šalaševičiūtė teigė, kad vaikų sveikatos priežiūrai būtina skirti daugiau lėšų, nes taupyti jų sąskaita - tiesiog nusikaltimas. Derėtų griežčiau vertinti ir medikų aplaidumą.

VTAKĮ išvadose rekomenduojama, kad kiekvienoje globos įstaigoje dirbtų gydytojas. Jei medikas dirbtų puse etato, jis turėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 18 vaikų. „Gal kam nors tai ir atrodo per didelė prabanga, bet jei nenorime užsiauginti ligonių kartos, reikia padėtį taisyti“, - pažymėjo kontrolierė.

Komentarai (5)