Nacionalinė sveikatos taryba jau antrus metus finansiniais svertais siūlo atidžiau kontroliuoti žmonių rūpestį savo sveikata. Anot Tarybos pirmininko Juozo Pundziaus, Lietuvos valstybė prisiėmusi nepakeliamus įsipareigojimus garantuoti vienodą sveikatos priežiūrą visiems.

Todėl būtina apibrėžti valstybės garantuojamą minimalaus krepšelio dydį – ką valstybė gali, ir ko ne. Tuo tarpu priemokos būtų diferencijuojamos pagal tai, ar žmogus laikosi pagrindinių sveiko gyvenimo principų bei gydytojo rekomendacijų.

Kaip įvertinti sveiką gyvenimo būdą?

Anot J. Pundziaus, Seime pristačiusio metinę Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitą, šalyse, kurios turi progresinių sveikatos draudimo mokesčių praktiką, tikrinamas ne tik pomėgis rūkyti bei gydytojo skirtų vaistų vartojimas, bet ir judėjimas. Prie žmogaus tvirtinamas aparačiukas, kuris fiksuoja jo fizinį aktyvumą. Jei žmogus juda nepakankamai, jis moka didesnius mokesčius.

Be to, svetur vyksta privalomi pacientų mokymai. Žmonės gauna sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindus arba giliau susipažįsta su savo liga bei rekomendacijomis, kaip su ja gyventi. Jei pacientas nenori mokytis, jis moka didesnį sveikatos draudimo mokestį. Jei pacientas nenori nieko žinoti apie savo ligą ir rekomendacijas, jis taip pat moka didesnį sveikatos draudimo mokestį. Tam Lietuvoje reikėtų įdiegti sutartis tarp pacientų ir Ligonių kasų, numatant pacientų finansinę atsakomybę už savo sveikatą.

Mediko teigimu, labai svarbu, kad Lietuvoje atsirastų kontrolės mechanizmas, galintis įvertinti žmogaus gyvenimo būdą sveikatos atžvilgiu. Jeigu žmogus metė rūkyti, tai nesunku įvertinti. Jeigu jis numetė svorio – galima pasverti. Ar žmogus geria gydytojo skirtus vaistus, taip pat galima kontroliuoti. Taip pat valstybė gali riboti alkoholio pardavimą, tačiau taip paprastai negali žmogaus priversti negerti ar valgyti mažiau.

Reikia priemonių, kurios priverstų gyventi sveikai

J. Pundzius išvardijo keletą būtinų šalies sveikatos politikos krypčių. Viena iš jų, sveikos fizinės aplinkos ir sveiko maisto užtikrinimas, esą vykdoma visai pakenčiamai. Tuo tarpu su sveikos gyvensenos aplinkos ir kultūros formavimu – kur kas prasčiau. „Lietuvoje nėra pakankamų priemonių, kurios priverstų žmogų gyventi sveikai“, - įsitikinęs pranešėjas.

Vardydamas visuomenės sveikatos blogybes, J. Pundzius išreiškė susirūpinimą blogėjančia žmonių psichine sveikata. Anot jo, ji blogėja dėl objektyvių priežasčių – ekonominės šalies būklės, skurdo, socialinių garantijų mažėjimu, tačiau neigiamą įtaką daro ir žiniasklaida, kuri griauna žmonių pasitikėjimą visomis institucijomis, griauna moralines vertybes, grūda žmonėms blogas naujienas ir smurtą.

„Taip pat mes paveldėjome nesveikos mitybos tradiciją. Dirbdami sunkų fizinį darbą, lietuviai valgydavo riebiai ir daug. Tai liudija iki šiol perkrauti vaišių stalai bei valgiaraščiuose dominuojantys riebūs gyvulinės kilmės patiekalai. Kita vertus, skverbiasi žalingas sveikatai amerikietiškas greito maisto stilius, kuris Amerikos mokyklose jau uždraustas. Tuo tarpu pas mus kartais net politikai labai mielai reklamuoja „Coca-Colą“, - pastebėjo pranešėjas.

Dar viena mūsų bėda – mažėjantis fizinis aktyvumas. Kadangi namuose tenka atlikti vis mažiau buitinių darbų, grįžę žmonės sėda ant sofos prie televizoriaus.

„Tik nedaugelis turtingų žmonių įsisavino, kad maistas nėra svarbiausia vertybė. O jei juo piktnaudžiaujama, būtina jį sudeginti fiziniu krūviu – geriausiai einant. Tačiau tik 22 proc. moterų, o vyrų dar mažiau daro tai. Be to, einančių į darbą ir grįžtančių žmonių – tiek moterų, tiek vyrų – vis mažėja. Nerimą kelia ir mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas. Todėl daugėja nutukusių suaugusiųjų. Šiuo atveju galima išvesti asociaciją su Afrikos, Arabijos šalimis – ilgai badavę žmonės, dabar gyvendami geriau, labai greitai tunka, netgi greičiau už lietuvius“, - teigė J. Pundzius.

„Sveikos gyvensenos kultūros ugdymas turėtų būti vienas pagrindinių valstybės uždavinių ir tam turėtų būti mesti didžiuliai pinigai. Žmonės turėtų išmokti kontroliuoti savo fizinio aktyvumo dozes. Sveiko gyvenimo judėjimai Lietuvoje nėra masiniai, o kartais ir neefektyvūs. Gražu, kai žmonės eketėje maudosi, bet vėliau daugiau nei pusė jų atvažiuoja gydytis inkstų ligų ir pan. Fizinio aktyvumo programos nukreiptos tik į aukštąjį sportinį meistriškumą. Tačiau ne paslaptis, kad sportininkų sveikata žalojama, daugelis jų vėliau tampa ligotais pacientais“, - teigė pranešėjas.

Anot jo, Nacionalinis stadionas gal reikalingas šalies prestižui, sporto verslui, bet žmonių sveikatai jis nereikalingas. Šiuo atveju būtų daug naudingiau, jei valdžia sutvarkytų daugybę apleistų sportinių aikštelių žmonėms.

Nemokamas gydymas neskatina žmogaus atsakomybės

„Daugelis žmogaus sveikatą žalojančių veiksnių susiję su žmogaus pasirinkimu. Nors tai asmeninio žmogaus gyvenimo sritis, valstybė privalo įsikišti. Tai ir vienas iš ES sveikatos politikos tikslų. Žmogus, kuris neinvestuoja į savo sveikatą savo laiku, savo pasiryžimu sportuoti, apriboti maistą, turi mokėti didesnį mokestį. Aišku, tokios priemonės gali žmones suerzinti, tačiau jos neprieštarauja visuomenės solidarumo principui ir neužkrauna finansinės naštos žmogui, kuris susirgo ne dėl gyvenimo būdo“, - tikino medikas.

Esą kiekvienoje valstybėje akcentuojama, kad sveikatai išleisti pinigai nėra vien išlaidos. Tai investicija, todėl pilietis, kuris neinvestuoja į savo sveikatą vėliau turi susimokėti už gydymą.

„Net tokių socialiai orientuotų šalių, kaip Skandinavijos, patirtis rodo, kad absoliuti valstybės finansinė atsakomybė už žmonių sveikatą sukelia neigiamą efektą. Reikia dalintis atsakomybę su žmonėmis. Lietuvos valstybė prisiėmusi nepakeliamus įsipareigojimus garantuoti vienodą sveikatos priežiūrą visiems. Tačiau to garsiai pasakyti pas mus nedrįstama.

Kai buvo vykdoma sveikatos apsaugos reforma Vokietijoje, imtasi priemonių, kad žmogus įvairiose situacijose dalį mokesčio mokėtų pats – ne todėl, kad papildytų biudžetą, bet kad ir pats jaustų atsakomybę. Taip buvo sureguliuoti pacientų srautai, sumažėjo nepagrįstų vizitų pas gydytojus, taip pat sumažėjo išlaidos transportui, maistui, vaistams, pagerėjo ligų kontrolė bei jos rečiau peraugdavo į komplikacijas. Tai galime padaryti ir mes. Tiesiog reikia apibrėžti valstybės garantuojamą minimalus krepšelio dydį. Tai nepopuliaru ir sukels didžiulį ažiotažą, bet tai labai reikalinga“, - įsitikinęs pranešėjas.

Komentarai (16)