Bučinys – tai skiepai, nustatė mokslininkai (13)
Nors įprasta manyti, kad aistringas bučinys – tai vyro ir moters jausmų išraiška, biologinė jo paskirtis anaiptol ne tokia romantiška.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Britų mokslininkai mano, kad bučinys – tai evoliucijos įrankis, skirtas mikrobams platinti. Pasak jų, tik žmonėms būdingas gebėjimas bučiuotis apsaugo jų palikuonis nuo pavojingų mikroorganizmų, nes, bučinių metu keičiantis bakterijomis, moterys ilgainiui įgyja imunitetą nuo ligų, kuriomis gali užkrėsti vyrai, rašo dienraštis „Daily Mail“.
Žmogaus citomegalo virusas – didžiausias žmogaus organizmą infekuojantis virusas – aptinkamas žmogaus seilėse ir paprastai nekelia didelio pavojaus, tačiau tampa itin pavojingas, jei juo užsikrečiama nėštumo metu. Šis virusas kelia mirtiną pavojų gemalui, dėl jo kūdikiai gimsta su defektais ir įgimtais susirgimais, pradedant klausos praradimu, baigiant cerebriniu paralyžiumi.
Lydso universiteto daktarė Colin Hendrie žurnale teigia nustačiusi, kad efektyviausiai nuo žmogaus citomegalo viruso sukeltų ligų saugo būsimojo kūdikio mamos ir tėčio bučiniai. Moterys nuo vyrų perduodamų tam tikro tipo citomegalo virusų efektyviausiai „skiepijamos“ burnos kontaktų metu, kai partneriai keičiasi savo seilėmis, ypač tais atvejais, kai seilių iš vyro burnos patenka daugiau, nei iš moters. Mokslininkės tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Medical Hypotheses“.
Pasak jos, bučiavimasis su tuo pačiu asmeniu per maždaug 6 mėnesius užtikrina optimalią apsaugą. Per pirmąjį palyginti drovų bučinį moteriai perduodama tik nedidelė dalis vyro citomegalo viruso, o tai sumažina jos riziką susirgti. Tarpusavio santykiams plėtojantis ir ilgainiui bučiuojantis vis aistringiau, moters organizme ima formuotis imunitetas užkratui. Iki to laiko, kai ji pastoja, pavojus, kad šiuo virusu įsčiose bus infekuotas kūdikis, yra žymiai mažesnis.
Anksčiau mokslininkai manė, kad bučiavimasis yra savotiška evoliucijos „kokybės patikra“, nes žmonių seilėse esama požymių, leidžiančių spręsti apie sveikatą ir vaisingumą. Daktarė Colin Hendrie pabrėžia, kad sąlyginai nedidelė papildoma informacija apie kito žmogaus sveikatą, kuri gaunama bučiavimosi metu, negalėjo tapti esmine paskata, dėl kurios evoliucijos eigoje išsivystė žmonių poreikis bučiuotis. Pasak jos, bučinių paskirtis – įgyti imunitetą ir apsaugoti būsimus palikuonis.
