Krizė lietuviams nesutrukdė svajoti apie savo vaikus  (0)

Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras ekonominiu sunkmečiu susidūrė su pasikeitusiu pacientų požiūriu į nevaisingumo gydymą. „Besikreipiančiųjų nesumažėjo, tačiau sužinojusi nevaisingumo priežastį nereta pora nuspręsdavo atidėti gydymą. Pasak jų, svajonės apie savo vaikus turi palaukti geresnių laikų,“ – metus apibendrino centro vadovė, gydytoja G. Bogdanskienė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Gamta keičia taisykles

Nevaisingumo situacija visame pasaulyje turi panašias plitimo tendencijas. Šiuo metu kas šešta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti savo kūdikio. Po dešimtmečio prognozuojama, kad tokių porų bus dar daugiau – kas trečia. „Per kelis darbo dešimtmečius stebiu vadinamosios akseleracijos tendenciją. Jei anksčiau menstruacijos mergaitėms prasidėdavo sulaukus 13-15 metų, tai dabar jau 10-11 m. Taip pat ir moterų menopauzė prasideda anksčiau – dabar jau ir medikai nesistebi, kai pirmieji, perimenopauzės periodo, simptomai pasireiškia 45 metų moterims,“ – sako gydytoja Bogdanskienė.

Pasak Vaisingumo centro vadovės, jei žmogus biologiškai subręsta anksčiau, tai anksčiau ir pradeda senti. Šis procesas neturėtų jokios įtakos vaisingumui, jeigu moterys norėtų susilaukti kūdikio iki 25-erių. Tačiau Lietuvoje poros linkusios vaikus planuoti maždaug nuo trisdešimties.

„Šiuolaikinės trisdešimtmetės hormoniniai tyrimai yra gerokai prastesni nei dar prieš kelis dešimtmečius. Vadinasi, jos vaisingumo periodas sutrumpėja vos ne iki penkerių metų. Jei problema koncentruotųsi tik ties moterimi... Tačiau stebime ir prastėjančios vyrų spermos kokybės tendenciją. Lytinė sistema organizme yra viena iš jautriausių sistemų, lytinius hormonus veikia ir žalingi įpročiai, ir nežymūs stresai. Kai atliekame pagalbinio apvaisinimo procedūras, matome, kad išsistimuliuoja mažiau kiaušialąsčių, neretai jos būna prastesnės kokybės. Prieš dvidešimt metų tokių dalykų nebuvo. Tad, manau, jau laikas bendrai kalbėti apie prastėjantį visuomenės vaisingumo lygį,“ – sako nevaisingumo gydymo specialistė.

Medikė prisipažįsta, kad atsakymo, kodėl gamta keičia taisykles, kol kas nėra. Bogdanskienė sako, jog turime įvertinti savo gyvenimo būdą, aplinkos užterštumą, gausą chemikalų, kuriuos kasdien gauname su maistu ar iš buityje naudojamų priemonių. „Egzistuoja daug faktorių, kurių poveikio mes nejaučiame. Tačiau žala lytinei sistemai vyksta nuolat – stresai, chemikalai, sėdimas darbas. Viskas daro įtaką mūsų hormonams. Sveikos gyvensenos rekomendacijos turėtų būti paisomos, jeigu norima susilaukti kūdikio,“ – patarė medikė.

Krizė pakeitė požiūrį

Per metus Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centre apsilanko apie tris tūkstančiai porų. Krizės laikotarpiu susirgimų struktūra nesikeitė, šiek tiek daugiau kreipėsi žmonių, kuriems buvo nustatyti hormonų pusiausvyros sutrikimai (dominavo moterys). Pasak medikės, šių ligų išsivystymui didžiausią įtaką turi psichologinis spaudimas dėl ekonominio sunkmečio.

„Nevaisingų porų, besikreipiančių į specialistus nesumažėjo. Tik dabar poros, sužinojusios nevaisingumo priežastį, galvoja, ar verta toliau gydytis ar ne. Kiekvieno gydymosi tikslas pastoti. O dabar poros išeina iš mano kabineto nusprendusios gydymąsi atidėti vėlesniam laikui. Kai jie bus garantuoti dėl savo finansinės gerovės,“ – kalbėjo Bogdanskienė.

Medikė neslepia, kad dalis jos pacientų atvirai prisipažįsta, jog išvažiuoja į Angliją, kad ten galėtų pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo procedūrų kompensavimu. Pasak Bogdanskienės, net ir sunkmečiu valstybė turėtų neignoruoti savo piliečių noro susilaukti vaikų.

Dalis lietuvių, nenorinčių išvykti iš šalies, ieško kitokių sprendimų. Lietuvės vis dažniau domisi galimybe šaldyti kiaušialąstes. Šią paslaugą G. Bogdanskienės Vaisingumo centras pirmasis pradėjo taikyti Lietuvoje. Užsienyje tokios paslaugos jau turi kelių metų patirtį. Kiaušialąsčių šaldymas leidžia moteriai vaisingiausiu jos gyvenimo periodu išsaugoti genetiškai sveikiausią lytinę ląstelę. Po kelių metų tokią kiaušialąstę galima bus atšildyti ir naudojant modernius pagalbinio apvaisinimo metodus, moteris pastos.

Moderniausi būdai Lietuvoje

G. Bogdanskienės Vaisingumo centre taikomi moderniausi, pasaulyje pripažinti nevaisingumo gydymo metodai: dirbtinis apvaisinimas IVF, introcitoplazminė spermatozoidų injekcija ICSI, testeskulinė spermatozoidų aspiracija IVF-ICSI-TESA. G. Bogdanskienės Vaisingumo centras visas šias procedūras pradėjo taikyti pirmasis  Pabaltijo šalyse.

Arti pusė tūkstančio vyrų buvo gydyti moderniu TESA metodu.  Tyrimams nustačius, kad vyro spermoje visai nėra spermatozoidų, TESA metodas leidžia iš sėklidžių išimti dalinai susiformavusius ir bebaigiančius formuotis spermatozoidus. Gavus tokius spermatozoidus, toliau taikomas dirbtinis apvaisinimas (IVF).  Prieš atsirandant TESA gydymo metodui pora niekuomet nebūtų susilaukusi savo vaiko. TESA rezultatai G. Bogdanskienės Vaisingumo centre yra geriausi šalyje, šis metodas padeda pastoti kas trečiai besikreipiančiai nevaisingai porai.

Statistika

Pirmai dvynukių porai, kuri gimė po IVF, atlikto gydytojos Bogdanskienės vienoje iš Londono klinikų, šiuo metu yra apie septyniolika metų. Intrauterinė inseminacija IUI sudaro apie 70 proc. visų procedūrų, atliekamų Vaisingumo centre.  6 atliktos inseminacijos garantuoja 90 proc. pastojimo tikimybę. Šis metodas efektyviausias, kai yra neaiškios kilmės nevaisingumas ir nežymus spermos pakitimai. Vienos inseminacijos kaina 700 lt. 

Nevaisingumo priežasčių trejetuke dominuoja kiaušintakių ligos, lytiniu keliu plintančių ligų sukeltos ligos ir hormoniniai sutrikimai. G. Bogdanskienės Vaisingumo centre beveik pusė tūkstančio vyrų buvo gydyti TESA metodu. Iš visų besikreipiančiųjų į G. Bogdanskienės Vaisingumo centrą, vyresnės nei keturiasdešimt metų amžiaus moterys sudaro trečdalį pacientų. Kiaušialąsčių užšaldymas kainuoja 1200 lt, metai saugojimo kiaušialąsčių banke 1800 lt.

Gydytojos Gražinos Bogdanskienės nevaisingumo gydymo patirtis siekia du dešimtmečius. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo gydyti nevaisingas poras, buvo termino „dirbtinis apvaisinimas” sukūrėja, aktyviai prisidėjo prie pirmojo Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto kūrimo. 1997 m.  Gražina Bogdanskienė įkūrė Vaisingumo centrą Vilniuje, Maironio g. 25.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: