Akcija „Laimingas vanduo“ yra skirta apvalyti

vandens telkinių pakrantėms, grąžinti nuo seno

lietuviams būdingą pagarbą bei meilę gamtai –

vandeniui ir žemei, atkurti tą artimą ryšį ir

žinojimą, kuris kadaise buvo savaime

suprantamas, jog žemė yra gyva ir vanduo gyvas.

Dar daugiau – jis mūsų gyvybės pagrindas.

Kaip tai galima daryti?

Su šeima, draugais, bendraminčiais, atvykus prie vandens telkinių, pirmiausia surinkti šiukšles (vidinė švara prasideda nuo išorinės), paskui išreikšti savo meilę ir dėkingumą vandeniui, atkuriant ryšį su juo paprastais žodžiais : „Atsiprašau. Prašau man atleisti. Dėkoju. Myliu.“ Galima ir kitaip: „ Kviečiu palaiminimą vandeniui. Kviečiu
palaiminimą žemei. Kviečiu palaiminimą žmogui.“ Svarbiausia – paprastai ir nuoširdžiai, klausantis savo širdies.

Išvykstant palikti besišypsantį vandens lašelį- kaip ženklą ir žinią, sudėliotą iš akmenėlių, kankorėžių ar gėlių. Tegul plinta ši žinia, viltis, kad vanduo gali būti švarus ir laimingas. Kaip ir žmogus. Kaip ir žemė.

Kam to reikia?

Kaip dažnai būna, kad nugyvenęs daugelį metų su žmogumi, kuris tiek daug davė, neišreiškei jam daugybės dalykų, savo meilės. Kaip tai svarbu, suvokei tik tada, kai jo netekai. Tai panašu į mūsų santykį su žeme. Mes gyvename joje, ją mylime, ja naudojamės, tačiau , rodos, vis nėra racionaliai suvokiamos progos prisipažinti jai meilėje. Tačiau labia prasminga padaryti tai, kol mes ją turime, kol joje gyvename. Dar prasmingiau bus, jei tai darys daug žmonių ir darys tai drauge. Per bendrą veiksmą galima pažadinti žmonijos sąmonėje naują suvokimą, santykį su žeme, vandeniu, gamta. Mūsų kreipimasis yra daugiau į širdį, jausmus, humaniškąjį aspektą, ir tik paskui į protą, racionalumą, naudos suvokimą.

Kodėl vanduo?

Nes vanduo yra takiausias, gebantis perduoti informaciją, nes mes patys glaudžiai susiję su vandeniu – iš jo kilo gyvybė ir mūsų kūnų didžioji dalis yra iš vandens. Jei mes išmoksime susitaikyti su vandeniu, apvalyti jį, tai išmoksime susitaikyti ir su gyvybe, ir su žeme. Joks organizmas negali gyventi be vandens. Vandenynuose užsimezgė gyvybė ir jie iki šiol slepia nuo mūsų daug paslapčių - vandenynų dugnas ištyrinėtas mažiau nei artimasis kosmosas. Dėl vandens poveikio formavosi Žemės reljefas, jis nulemia klimatą bei orus. Žmonijos civilizacija yra labai glaudžiai susijusi su vandens elementu. Seniausios žmonių gyvenvietės kūrėsi prie upių ir ežerų, vandens jėga ir garo varikliai paspartino civilizacijos plėtrą, šiuolaikinių technologijų laikais pramonei irgi būtini milžiniški vandens kiekiai. Be vandens neįsivaizduojame savo laisvalaikio ir poilsio. Tačiau mes drauge ir bijome vandens: cunamiai ar potvyniai gali per kelias valandas pridaryti daug žalos.

Ištekliai Žemėje

Vanduo dengia daugiau kaip 70 proc. Žemės rutulio paviršiaus. Nors jo ištekliai yra milžiniški, gėlas vanduo tesudaro 3 proc., o du trečdaliai gėlo vandens atsargų yra įšalę ledynuose ir sniegynuose. Gerti tinkantis vanduo tesudaro 0,3 proc. visų Žemės vandens išteklių. Kas šeštas planetos žmogus neturi švaraus, tinkamo gerti vandens. 80 proc. ligų besivystančiose šalyse kyla dėl netinkamo vandens vartojimo. Dėl ligų, kurių vienintelė priežastis yra nešvarus geriamasis vanduo, kasdien miršta 6000 vaikų iki penkerių metų amžiaus. Mokslininkai apskaičiavo, kad 2050 m. pusei Žemės gyventojų tinkamas gerti gėlas vanduo gali tapti didele prabanga, ir jau dabar ieško tinkamų sprendimų.

Kur dingsta vanduo?

Vis daugiau jo suvartojama dėl augančio Žemės gyventojų skaičiaus, ekonomikos pltros, klimato pokyčių. Net 70 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje laistymui. Nesuvokdami vandens svarbos, daug vandens paleidžiame vėjais ir užteršiame nesusimąstydami apie pasekmes: neužsukame čiaupo valydamiesi dantis, viešbučiuose kasdien keičiami ir skalbiami rankšluosčiai, laistomi stadionai ir golfo laukai (pvz., Ispanijoje vidutiniam golfo aikštynui kasmet sunaudojamas vandens kiekis, kuris patenkintų 12 tūkst. žmonių poreikį).

Minčių, jausmų ir žodžių poveikis vandeniui

Vis daugiau mokslininkų, tyrinėjančių gamtos reiškinius, pastebi, kad mintys, jausmai ir žodžiai daro poveikį. Ypač įspūdingai į tai atliepia vanduo. Daugelį metų Masaru Emoto tyrinėjo, kaip įvairios mintys, emocijos, ketinimai veikia vandenį. Jam kilo idėja nufotografuoti ledo ir sniego kristalus, t.y. sušalusį vandenį, ir iš kristalų formos spręsti apie poveikį vandeniui. Savo darbais jis įrodė, kad, veikiant vandenį geromis emocijomis, mintimis, susidarydavo gražūs, taisyklingų formų kristalai, o blogomis - neturintys jokios struktūros dariniai. Deformacija arba visiškas vandens kristalo struktūros suirimas – tai užteršto vandens įrodymas, o susiformavusio kristalo grožis rodo vandens švarą, jo gydantį poveikį. Kadangi žmogaus organizme yra apie 70 proc. vandens, tai geras žodis, gera mintis (o ypač palaiminimas) turi tiesioginį poveikį fiziniam jo kūnui ir drauge savijautai bei mintims. M.Emoto nustatė, kad meilės ir dėkingumo jausmai bei mintys padėjo susiformuoti gražiausių formų kristalams. Vanduo ir jo kristalai įrodo, kad kai mūsų gyvenimas grindžiamas meile ir dėkingumu, mumyse ir aplinkoje gimsta gražiausi pavidalai ir struktūros, vyksta nuostabūs pokyčiai ir gijimas.

Rugpjūčio 20d. Baltijos jūros pakrantės ruože nuo Melnragės iki Girulių vyks baigiamasis akcijos renginys. Kviečiame dalyvauti. Daugiau apie akciją: www.laimingasvanduo.lt.

Komentarai (0)