Kaip pasirūpinti savo širdimi šiltuoju sezonu? ()
Šiltuoju sezonu, ypač vasarą, suaktyvėja širdies ir kraujotakos ligos. Pakilus oro temperatūrai net ir sveika širdis gali susidurti su iššūkiais, o žmonėms, sergantiems širdies ligomis, ypač svarbu iš anksto užkirsti kelią nemaloniems simptomams bei galimiems padariniams.
© Venti Views (Unsplash License) | https://unsplash.com/photos/silhouette-of-man-jumping-on-rocky-mountain-during-sunset-I1EWTM5mFEM
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sekite širdies rodiklius
Pavasaris yra pats tinkamiausias laikas apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris atidžiai įvertins ne tik širdies rodiklius, bet ir ištirs cholesterolio kiekį, kraujospūdį, atliks kitus reikalingus tyrimus. Atsakymų ir rizikos veiksnių žinojimas padės stebėti širdies darbą ir bendrą sveikatą, tačiau tam savo namuose pravartu turėti ir kraujospūdžio matuoklį.
Karštą dieną jūsų širdis ir kraujagyslių sistema dirba kur kas didesniu pajėgumu, todėl rūpindamiesi savo širdies sveikata, venkite būti lauke karščiausiu paros metu, kai saulė yra kaitriausia, o temperatūra aukščiausia.
Jei žinote, kad nepavyks išvengti kaitriausio paros meto, bent 30 minučių prieš išvykdami iš namų būtinai pasitepkite apsauginiu kremu nuo saulės ir vartokite pakankamai skysčių.
Tinkama apranga ir pakankamas skysčių kiekis
|
Šiltuoju metų laiku ne mažiau svarbu pagalvokite apie laisvus, šviesius drabužius, pagamintus iš lengvo, kvėpuojančio audinio, pavyzdžiui, medvilnės. Avėkite patogią, kvėpuojančią avalynę, dėvėkite kepures ar skrybėles plačiais kraštais.
Ypač karštą vasaros dieną, neturint prieigos prie oro kondicionieriaus, ant pulso taškų – riešų ar kaklo – dėkite šaltus kompresus, pavyzdžiui, ledo maišelį arba šalto vandens buteliuką.
Pakankamas skysčių kiekis yra geriausias draugas, kai įsivyrauja karštis. Geriant daug vandens, galima reguliuoti kūno temperatūrą, palaikyti tinkamą visų organų veiklą bei širdies darbą. Svarbu vengti alkoholio ir gėrimų su kofeinu. Be to, apie 20 proc. vandens galima gauti ir iš maisto, kurį valgote – pasirūpinkite, kad racione netrūktų sezoninių vaisių ir daržovių.
Šaltos sriubos, salotos ir vaisiai gali efektyviai numalšinti alkį ir suteikti papildomų skysčių jūsų organizmui. Braškės, arbūzai, persikai, agurkai, salierai, pomidorai, paprikos ir špinatai yra visi vaisiai ir daržovės, kurių vandens kiekis sudaro 90 ar daugiau procentų, todėl juos derėtų įtraukti į karštų dienų meniu.
Be to, svarbu žinoti, kad kai kurie vaistai nuo širdies ligų taip pat gali sukelti dehidrataciją, todėl dėl bet kokių vaistų vartojimo būtina pasitarti su savo gydytoju.
Klausykite savo kūno
Stiprus prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas, raumenų mėšlungis, nuovargis, galvos svaigimas ir alpimas yra išsekimo nuo karščio simptomai. Pajutus bent vieną iš šių požymių, stenkitės būti kuo vėsesnėje aplinkoje, naudokite šaltus kompresus, gurkšnokite vėsų vandenį. Jei simptomai išlieka, būtinai kreipkitės į gydytojus kaip galima greičiau.
Šilumos arba dar kitaip vadinamas saulės smūgis taip pat yra dažna saulėtų ir kaitrių dienų problema. Karščiavimas, stiprus galvos skausmas, elgesio pokyčiai, sumišimas, įkaitusi ar paraudosi oda, padažnėjęs širdies plakimas ar net sąmonės netekimas – požymiai, bylojantys apie perkaitimą. Saulės smūgis gali būti pavojingas gyvybei, todėl verčiau nedelsti ir kreiptis į gydytojus, o laukiant profesionalios pagalbos svarbu būti vėsioje patalpoje ir naudoti šaltus kompresus.
