Miesto dviratis ar kalnų? Šis straipsnis padės per 2 min. apsispręsti ()
Kartais sprendimas atrodo paprastas. Nori dviračio – nueini į parduotuvę, pasižiūri, kuris gražiausias, pasėdi, pamėgini ir išsiveži. Bet tada prasideda klausimai: kodėl taip sunku važiuoti per žvyrą, kodėl padanga slysta ant šaligatvio plytelių, kodėl kojos pavargsta greičiau nei per treniruotę. O tada supranti, kad netinkamas pasirinkimas kainuoja nervus ir pinigus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tad kaip iš karto žinoti, ko reikia – miesto ar kalnų dviračio? Atsakymą dažniausiai žinai pats. Reikia tik šiek tiek savęs paklausyti.
Ko nori iš važiavimo?
Kai kurie renkasi dviratį kaip transporto priemonę – važiuoti į darbą, susitikimus, parduotuvę. Kiti nori pojūčio. Išbandyti save. Pajusti gamtą iš arti, perprakaituoti maršrutą, grįžti su purvu ant kojų ir šypsena ant veido. Jei jauti, kad antras variantas arčiau tavo širdies – kalnų dviratis neabejotinai yra tau.
Ką rodo tavo maršrutai?
Jeigu dažniau važiuoji asfaltu, parkais, dviračių takais ir nori komforto, miesto dviratis bus draugiškas tavo nugarai, rankoms ir ritmui. Minkšta sėdynė, siauresnės padangos, daugiau malonumo važiuojant lėtai. Tačiau jei tavo trasa veda per mišką, žvyro keliukus, statesnius šlaitus ar tiesiog norisi jausmo, kad dviratis laiko tave kaip tankas – tavo variantas yra kalnų dviratis. Jis suvaldo duobes, akmenis, šaknis ir tave, kai norisi važiuoti drąsiau.
Kaip jautiesi dėl greičio?
|
Jeigu norisi skrieti greitai, jausti, kad kiekvienas pedalų paspaudimas tave stumia į priekį – miesto dviratis tam tinka labiau. Jo konstrukcija leidžia judėti lengviau, o pozicija – mažiau apkrauna kūną. Kita vertus, jei greitis tau ne prioritetas, o įdomiau pats važiavimo procesas, iššūkiai ir net purvas – tu jau turėtum sėdėti ant kalnų dviračio.
Ar kada bandai išvažiuoti „už miesto“?
Daugelis įsigyja miesto dviratį su mintimi, kad važinės tik šaligatviais. Bet vos tik ateina pavasaris, rankos pačios suka į miško keliuką ar kaimo takelį. Ir čia dažniausiai paaiškėja: „Reikėjo imti kalnų.“ Nes būtent tada prasideda slydimai, klibėjimai ir išsibarsčiusios detalės.
Dar viena mažytė detalė
Daugelis dviračių entuziastų, kurie sako „man reikia universalaus“, po metų grįžta ir keičia dviratį. Nes realybėje universalių variantų nėra – kiekvienas dviratis kuriamas tam tikram keliui ir pojūčiui. Ir nors kalnų dviratis atrodo galingas, važinėti tik asfaltu su juo gali būti tiesiog per sunku. O miesto dviratis miške gali pavirsti kančia.
„Per dažnai žmonės renkasi dviratį pagal išvaizdą, o ne pagal savo kūno poreikius ar maršrutus. Tada prasideda nugarytės skausmai, įtempti pečiai, greitas nuovargis. O visa tai – tiesiog netinkamas dviračio tipas“, – pažymi Medicinosnaujienos redaktorius Tomas Dobilas, pridurdamas, kad teisingas pasirinkimas padeda ne tik mėgautis judėjimu, bet ir ilgainiui sumažinti fizinę įtampą.
Jei nori sprendimo, kuris tiktų būtent tau – nepasikliauk nuotraukomis. Atsisėsk, pamėgink, prisimink savo maršrutus ir norus. Ir tada rinkis. Nes dviratis nėra tik transportas – tai tavo dienos dalis. O tinkamai pasirinktas jis padarys ją žymiai geresnę.