Lietuvos transporto sektoriui per nepilnus penkerius metus reikės reikšmingai sumažinti naftos degalų vartojimą, o žaliosios energijos dalį padidinti net 4 kartus.

Lietuvos transporto sektoriui per nepilnus penkerius metus reikės reikšmingai sumažinti naftos degalų vartojimą, o žaliosios energijos dalį padidinti net 4 kartus. Emisijoms transporte nemažėjant, Lietuva kasmet privalės pirkti kvotas iš kitų šalių – prognozuojama, kad kasmet valstybės biudžetui tai gali kainuoti 410 mln. eurų kasmet.

Seimas jau šią savaitę pradeda svarstyti atnaujintos Atsinaujinančios energijos direktyvos (RED III) perkėlimą į Lietuvos įstatymus. Ši direktyva numato, kad 2030 m., Lietuvoje net 29 proc. visos transporte sunaudojamos energijos būtų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI). Palyginimui, naujausiais 2023 m. duomenimis, ši dalis Lietuvos transporte siekė vos 7,2 proc. Tad per nepilnus penkerius metus Lietuvos transporto sektoriui reikės ypač spartaus žaliojo proveržio.

Pasak Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovės Rugilės Andziukevičiūtės – Buzės, Lietuvoje transporto sektorius į aplinką išmeta beveik trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), o didžiausią dalį sudaro kelių transportas.
Kol kas sumažinti iškastinio kuro naudojimą sekasi sunkiai: nors valstybė siūlo subsidijas netaršioms transporto priemonėms įsigyti, kol kas proveržio nematyti: tikrieji elektromobiliai sudaro vos 1 proc. visų lengvųjų automobilių parko Lietuvoje, o šiemet įsigyti nauji elektromobiliai sudarė 3 proc. visų įsigytų automobilių. Proveržio nėra ir sunkiajame transporte – šiemet per pirmus keturis mėnesius nupirkta vos 250 biometanu varomų vilkikų, o elektra – tik 12.

Remiantis ES Prievolių pasidalinimo reglamentu, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl ŠESD mažinimo, Lietuva turės pirkti ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, kurios savo kvotas įvykdė. Pirmąsias kvotas reikės pirkti jau 2027 m., o vėliau – 2032 m. Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės vyresnioji patarėja Stasilė Znutienė teigė, kad transporto sektoriuje ŠESD emisijos tik auga, pavyzdžiui, 2023 m. Lietuva transporto sektoriuje emisijas padidino 2,2 proc., lyginant su 2022 m. Iki 2030 m. Lietuva emisijas privalo sumažinti net penktadaliu. „Jei nesuvaldysime emisijų, mes nepasieksime klimato kaitos švelninimo tikslų. Transportas Lietuvai yra didžiausias prioritetas – emisijas reikia sumažinti visais galimais būdais“, – sakė S. Znutienė, pridūrusi, kad kvotų pirkimas Lietuvai kasmet gali kainuoti 410 mln. eurų, o nuo įsipareigojimų vykdymo šalis negali būti atleista. 

Komentarai ()

[ŽT] „Lietuva uždaro dangų“

+9

„Baltijos šalys atjungtos“

+2433

„Krenta 35 %.“ Kas nutiko su elektra Lietuvoje

+12

„20. Iš Kaliningrado. Labai blogas ženklas“

+10

(1)

„2 500 metrų gylyje. Anomalija. Po Lietuva“

+33

„Lietuvoje. Po pastatais.“ KTU mokslininkai surado kai ką ypatingo

+1

„Lietuva. Kritinė situacija. Atakuoti tinklai“

+18

ES nori kasmet tikrinti senus automobilius. Lietuva sako: STOP!

+9

„Automagistralėje A2 Vilnius-Panevėžys. Dešinėje pusėje. Nuo liepos“

+67

„25 000. Lietuva turi didžiulį neišnaudotą potencialą“

+1

„Esame labai susirūpinę.“ Į Lietuvą galėjo trenktis Slovakijos prezidento lėktuvas

+3

(2)

„Iki 2030 m.“ Ruošiasi keisti vairuotojų pažymėjimus

+3

„Nr. 1303. Lietuvoje.“ Situacija stebima

+1

„Lietuvoje sutriks elektros tiekimas. Ėmė dirbti izoliuotu režimu“

+1

„Lietuva kovą tęs viena“

+1

(2)