Skaitmeninė statyba: kaip BIM technologija formuoja ateities pastatus ()
Įsivaizduokite, kad galėtumėte pamatyti savo būsimą namą dar prieš padedant pirmą plytą – ne tik jo išvaizdą, bet ir kiekvieną varžtą, laidą, vamzdį. Žinotumėte tikslią kiekvienos medžiagos kainą, statybos trukmę ir net tai, kiek elektros energijos sunaudos pastatas po 20 metų. Tai nėra fantastika – tai šiuolaikinės skaitmeninės statybos realybė.
© Bjorn Pierre (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/modern-architectural-interior-with-people-on-escalator-31117874/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas slepiasi už BIM technologijos?
Statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling, BIM) – tai ne tiesiog kompiuterinė programa, bet visiškai naujas mąstymo būdas statybų sektoriuje. Jei tradicinis projektavimas primena mozaiką iš atskirų brėžinių, tai BIM sukuria gyvą, „kvepuojantį" skaitmeninį pastato dvynį, kuriame kiekvienas elementas „žino" apie save viską – nuo medžiagos tipo iki montavimo datos.
BIM apima kelias dimensijas, kurios atskleidžia technologijos galią:
- 2D ir 3D: nuo klasikinių brėžinių iki trimatės vizualizacijos
- 4D: laiko dimensija – kada ir kaip bus statoma
- 5D: finansinė dimensija – kiek tai kainuos
- nD: pastato gyvavimo ciklas – nuo projektavimo iki nugriovimo
Kodėl BIM keičia žaidimo taisykles?
Klaidų prevencija vietoj jų taisymo
Statistika atskleidžia tokį faktą: tradicinėse statybose klaidos ir nesusipratimas gali lemti net 20-30% projekto biudžeto nuostolių. Pavyzdžiui, kai vėdinimo sistemos projektuotojas „pamiršta" apie architekto suplanuotą sieną, problemos iškyla tik statybų aikštelėje. BIM tokius konfliktus aptinka dar projektavimo stadijoje – virtualiai „susidūrus" elementams, sistema automatiškai signalizuoja apie problemą.
|
Bendradarbiavimas be sienų
Įsivaizduokite architektą Vilniuje, konstrukcijų inžinierių Kaune ir elektros specialistą Londone, kurie vienu metu dirba su tuo pačiu projektu, matydami vienas kito pakeitimus realiuoju laiku. Tai BIM teikiama galimybė – visi projekto dalyviai dirba su vieningu duomenų šaltiniu, todėl išnyksta nesusipratimų ir dubliuotų darbų.
Ekonominis BIM efektas
BIM investicijos atsiperka ne tik greičiau, bet ir kartojasi per visą pastato gyvavimo ciklą. McKinsey tyrimai rodo, kad kompanijos, diegusios BIM, vidutiniškai sumažina projektų trukmę 25-50%, o išlaidas – 15-20%.
Praktinis pavyzdys: 50 aukštų dangoraižio Dubaje ir projektuotojai, naudodami BIM, sugebėjo sumažinti statybos laiką nuo planuotų 4 iki 2,5 metų. Greičiau pastatytas pastatas reiškia anksčiau gautas pajamas ir mažesnes finansavimo išlaidas.
BIM ateitis Europoje ir Lietuvoje
Europos Sąjunga ne tik skatina, bet ir reikalauja BIM taikymo viešojo sektoriaus projektuose. Nuo 2016 metų ES valstybės narės turi teisę reikalauti BIM taikymo projektuose, finansuojamuose iš europinių fondų.
Lietuvoje situacija taip pat sparčiai keičiasi. Nuo 2020 metų BIM metodai privalomi ypatingųjų statinių kategorijai, kai projekto vertė viršija nustatytą ribą. Tai reiškia, kad didieji infrastruktūros projektai – nuo tiltų iki ligoninių – privalo būti projektuojami ir statomi naudojant šią technologiją.
„Skaitmeninė statyba" organizacija aktyviai skatina atvirojo BIM standarto (IFC) naudojimą ir organizuoja konkursus „Lietuvos BIM projektai", kurie pristato geriausias šalies praktikas.
Kas laukia ateityje?
BIM evoliucija nesustoja. Ateityje ši technologija susijungs su dirbtinio intelekto algoritmais, kurie automatiškai optimizuos projektus pagal energijos efektyvumą, konstrukcijų patvarumą ar net gyventojų gerovę. IoT sensoriai pastatuose nuolat teiks duomenis į BIM modelius, leidžiant prognozuoti gedimus ir planuoti priežiūrą.
Kas žino – galbūt netrukus galėsime ne tik pamatyti savo būsimą namą prieš statybas, bet ir virtualiai jame pagyventi, išbandyti skirtingus interjero sprendimus ar net pakeisti architektūrinius elementus vienu paspaudimu.
Skaitmeninė statyba jau čia ir dabar formuoja ne tik pastatų, bet ir visos industrijos ateitį. Klausimas ne „ar", bet „kada" ji taps standartine praktika kiekvienoje šalyje.
