Mobiliosios programėlės ir lietuviški startuoliai ()
Išmaniesiems telefonams vis labiau užvaldant ne tik jaunimą, bet ir vyresnio amžiaus žmones, programėlių kūrėjai ir verslininkai vis labiau suka galvas, kaip galima sudominti ir pritraukti potencialius lankytojus o tuo pačiu, ir klientus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiek kainuoja startuoliai?
Vis dažniau užsienio žiniasklaidoje kyla kalbos apie „vienaragius“ (angl. unicorns) – startuolius arba kitaip dar vadinamas jaunas inovatyvias įmones, kurių prognozuojama vertė viršija milijardą JAV dolerių. Tokių startuolių, remiantis „Forbes“ sudarytu sąrašu yra 138, iš kurių bent 12 yra vertinami milijardais dolerių.
Kad startuolis sėkmingai pradėtų vystytis, būtina investicija. Priklausomai nuo šalies, vidutiniškai vadinamojoje „Pre-seed“ (Pradinėje stadijoje) investuojama 20-50 tūkst. Eur. - tai dažniausiai pačių mobiliosios aplikacijos programos kūrėjų lėšos.
Jeigu tenkina startuolio rezultatai pradinėje stadijoje, tokiu atveju pereinama į antrą etapą, vadinamą „seed“, kai skiriama maždaug 10 kartų didesnė suma negu pradinėje stadijoje. Ši suma skirta mobiliosios aplikacijos programos plėtrai, funkcionalumui gerinti.
Norint įsitvirtinti tarp tokių visiems puikiai žinomų prekės ženklų kaip „Facebook“, „Instagram“, „Skype“ „Viber“ ar pan., skiriamų net ir 500 tūkst, Eur gali tikrai nepakakti. Naujai sukurta programėlė turėtų sulaukti ne tik investicijų, bet ir būti įtraukianti, o plitimas turėtų būti „virusinis“ (angl. „viral“).
Startuoliai Lietuvoje
Lietuvoje į antrąjį etapą perėjusių startuolių nėra daug ir dar mažiau tokių, kurie sulaukė pasaulinio lygio investicijų. Čia galima paminėti vieną didžiausių investicijų sulaukusią „Vinted“ - iš Vokietijos milijardieriaus gavo apie 25 milijonus eurų investicijų. Lietuva turi ir daugiau kuo didžiuotis, tai „App Store” esanti „Pixelmator”programėlė, kurią sukūrė broliai Dailidžiai. Nereiktų pamiršti ir pinigų pervedimais užsiimančio startuolio „TransferGo“.
Deja, daugelis kitų lietuviškų startuolių vis dar pradinėse testavimo stadijose. Bet dėl to neverta stebėtis - Lietuvoje startuoliai dar tik žengia pirmuosius žingsnius, o jų kuriamos programėlės toli gražu nemuša lankomumo rekordų net ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, dauguma lietuvių savo telefonuose turi 10–15 aktyvių programėlių, retesniais atvejais - daugiau negu 20, iš kurių didžioji dalis nėra kurtos Lietuvoje.
Tarp lietuviškų programėlių populiariausios išlieka specializuotos naujienų, pažinčių, televizijos programų, orų, renginių programėlės.
Žiūrint į bendrą paveikslą, dauguma lietuviškų programėlių yra nemokamos ir kol kas nepralenkiamomis išlieka naujienų portalai, kurių parsisiunčiama 100 tūkst. („play.google.com“ duomenimis), tai Delfi, 15min, Lrytas.
Orų, televizijos programų ir pan. lietuviškų programėlių parsisiuntimų skaičius siekia iki 50 tūkst. Naujos pažintys taip pat išlieka aktualios lietuviams, šių programėlių parsisiuntimų skaičius svyruoja nuo 10 iki 50, o populiariausios - net 100 tūkst. parsisiuntimų.
Taigi, net lietuviškame internete startuoliams yra ką paveikti, norint pavyti lyderius ir taip į save atkreipti investuotojų dėmesį. Tačiau tai neatbaido nuo naujų bandymų, tuo labiau, kad pasiūlius tikrai unikalų ir reikalingą produktą, sėkmė beveik neabejotina. Šiuo metu vienas iš perspektyvesnių naujų projektų, bandančių išsikovoti vietą po Saule yra išskirtinė nauja pažinčių programėlė, „Google“ parduotuvėje patalpinta kaip „Free dating online – ane.lt“. „Lietuviškai angliška“ pažinčių programėlė skirta surasti žmones netoliese, užmegzti naujas pažintis su šalia gyvenančiais užsienio lietuviais. Jos kūrėjai neabejoja savo sėkme ir gal tai ne taps pasauliniu bestseleriu, bet tiki lengvai įvengti bandomąjį etapą ir sulaukti dėmesio iš investuotojų.