Nauja technologija paremta programa: Grafikų Rengyklė  (0)

Nauja lietuvio programuotojo sukurta technologija: matematinių funkcijų modeliavimas grafiškai


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kiekvienos funkcijos grafikui nubraižyti yra būtina formulė. Taip braižo mokiniai, tokiu principu yra pagrįstas ir kompiuterinių grafikų braižymo programų veikimas. Įvedama funkcija, pagal kurią nubraižomas grafikas. Po to galima keisti funkcijos kintamuosius ir stebėti, kaip kinta vaizdinė jos išraiška. Tačiau vėliau mokiniai mokykloje susiduria su užduotimis, kai reikia pakeisti grafiko aukštį, plotį, padėtį koordinačių ašyse. Studijuojant aukštąją matematiką prireikia tokių grafiko transformacijų kaip funkcijos išlenkimas, ištempimas, pasukimas ir šlytis. Deja, pamėginus pakeisti grafiką tam, kad pasikeistų funkcija, daugelis (jei ne visos) grafikų braižymo programų tampa bejėgės. Tuomet šie ir panašūs darbai būdavo atliekami sudarant ir sprendžiant matematines lygtis, mintinai modeliuojant. Lietuvis programuotojas Edvinas Šarkus teigia, kad jo grafikų braižymų programa „Grafikų Rengyklė“ (toliau GR), būdama nemokama, gali atlikti šiuos veiksmus, radikaliai palengvindama ir paspartindama visą procesą. Paprasčiausiai tampant ir transformuojant grafiką pelyte, keičiamas jo pavidalas, o algoritmas sudaro naują matematinę funkcijos išraišką. Technologijos paskirtis ir perspektyvos šiuolaikinėse informacinėse sistemose
Pagrindinis naujausių aukšto lygio informacinių sistemų elementas yra grafikai. Grafikų duomenys yra vertingi, kuriant ir pagrindžiant mokslines išvadas. Kaip pavyzdį galima pateikti visiems puikiai žinomą CERN LHC (milžinišką hadronų kolaiderį). Sistemą sudaro apie 5000 naujausio modelio kompiuterių, sujungtų į tinklą. Jie yra skirti analizuoti duomenis ir pateikti informaciją kompiuterio ekrane (dažniausiai grafikų pavidalu). E.Šarkaus sukurtą technologiją butų galima naudoti kuriant reiškinių matematines išraiškas pagal prietaisų parodymus, transformuojant kreivę taip, kad grafikas sutaptų su sensorių ir detektorių pagalba nubrėžtu grafiku. Tokia technologija sutaupytų nemažai išlaidų aukštųjų technologijų industrijoje.
Kaip kompiuteris braižo grafikus?
Kaip kompiuteris braižo grafikus? Klausimas, neaktualus eiliniam namų vartotojui, tačiau atsakymas į jį gali lemti programos funkcionalumą. Iš pirmo žvilgsnio kompiuteris atlieka grafikų braižymą labai paprastai, tiesiog keičia koordinatę vienoje ašyje, tada pagal duotą funkcijos išraišką skaičiuoją koordinatę kitoje ašyje. Iš tiesų norint sukurti veiksmingą ir kokybišką grafikų braižymo algoritmą tenka paplušėti (veikimo schema – apačioje). Taip pat reikia nepamiršti, kad reiškiniui sudėtingėjant, skaičiavimai lėtėja ir komplikuoja transformacijos vykdymą. Reikia skaičiuoti reikšmes kiekvienam kadrui realiu laiku, todėl skaičiavimai turi būti vykdomi greitai. Dėl šių priežasčių technologijai sėkmingai veikti prireikė 2 metų kruopštaus ir nuoseklaus darbo.

Interviu su programos autoriumi Edvinu Šarkumi

Kas Jus paskatino kurti būtent grafikus braižančią programą?

Iš pradžių paskatino paprasčiausias jaunatviškas smalsumas. Kai projektas tapo viešas ir pradėjau dalyvauti konkursuose, reikėjo vis geriau pasiruošti. Bėgant metams žinios ir poreikiai didėjo, kildavo naujų idėjų - tai ir sudarė prielaidas projektui išsivystyti iki dabartinio lygio.

Ar manote, kad nemokamos programos turi ateitį rinkoje?

Manau, kad nemokamos programos yra informacinių technologijų pasaulio  ateitis. Tai jau įrodė dabartinių nemokamų programų kokybė ir tobulėjimo pagreičiai. Sudėtingų projektu realizacija tampa nepasiekiama vienam ar net šimtui žmonių, o reta įmonė gali išlaikyti milijoną aukštos kvalifikacijos ir dirbti nusiteikusiu darbuotojų. Šiuolaikinė programinė įranga paprastai aprėpia per daug, kad ją sėkmingai galėtų vykdyti viena komercinė įmonė. Pavyzdžiui, „Wikipedia“ kuria milijonai entuziastų. Savanoriškai dirbantys žmonės paprastai dirba entuziastingai ir produktyviai, nes jie daro kas jiems patinka, o ne tai, už ką jiems moka. Tačiau neneigiu ir komercinės IT veiklos, nei vienas negali dirbti tuščiu skrandžiu. Smulkūs komerciniai projektai sudaro prielaidas atsirasti stambiems atviro kodo projektams.

Ar lengva rasti rėmėjų Jūsų projektams?

Pasaulyje – lengva, Lietuvoje – sunku, bet įmanoma. Kompetentingų organizacijų tikrai trūksta, perspektyvus projektai daugiau remiasi gerų ir išsilavinusių žmonių geranoriškumų, nei organizacijų parama. Mano projektus rėmė DR. Juozo Petro Kazicko labdaros ir paramos fondas ir tai daugiau geranoriško žmogaus parama, nei organizacijos veikla. Visgi mūsų šalyje dirva rimtiems technologiniams projektams dar nepalanki, todėl tenka paramos ieškoti užsienyje. Dėl šių priežasčių naujus projektus stengiuosi vykdyti pasauliniu mastu.

Kokie Jūsų ateities planai?

Ateities planai gana nemaži. Studijuoju informacinių sistemų inžineriją, kuri yra perspektyvi ir svajoju išvažiuoti į Prancūziją ar Šveicariją, įsidarbinti LHC, kur labai reikalingi informacinių sistemų inžinieriai. Sukaupus pakankamą kapitalą ir žinių bagažą galbūt jas parvežti ir į Lietuvą.

Žinau, kad artimu metu vyks jūsų organizuojama konferencija. Papasakokite apie ją plačiau?

Taip, gruodžio 5 dieną (šeštadienį), VGTU elektronikos fakultete kartu su studentų atstovybe ir su dekanės palaiminimu organizuojame informatikų konferenciją, kurios tema yra verslo modeliai paremti informacinėmis technologijomis bei atviras kodas. Konferencijoje bus kalbama apie žemėlapių analizavimo sistemas, paieškos sistemas, dirbtinį intelektą, IT šiuolaikiniuose architektūros ir gamtovaizdžio planavime, atviro kodo projektų valdymą bei pelną iš atviro kodo. Kol kas žada dalyvauti 4 pranešėjai, tarp jų ir aš. Konferencijoje gali dalyvauti visi norintys, tereikia pranešti organizatoriams. Daugiau naujesnės informacijos ir registracija svetainėje www.distants.org

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: