Apdovanoti 2009 metų Nacionalinės pažangos premijos laureatai
(0)
Iškilmingos ceremonijos metu vakar apdovanoti vienos reikšmingiausių šalyje - Nacionalinės pažangos premijos (NPP) - 2009 m. laureatai. Senajame Vilniaus universitete įteiktos Mokslo pažangos, Kultūros pažangos ir Jaunimo pažangos premijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Tai – jau ketvirtoji Nacionalinės pažangos premijos apdovanojimų ceremonija. Apie išskirtinio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukiančius apdovanojimus ir šių metų Nacionalinės pažangos premijos laureatus šiandien 19 val. LNK rodys specialią laidą.
Mokslo pažangos premija šiemet įteikta prof. dr. Albinui Kuncevičiui, prof. dr. Rimantui Jankauskui ir doc. dr. Rimvydui Laužikui. Premija mokslininkams skirta už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus (2003 –2009 m.), atliktų tyrimų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“.
Paraiškas premijoms vertinęs Nacionalinės pažangos premijos Komitetas ir nepriklausomi ekspertai pripažino, kad Dubingių piliavietės ir XV – XVII a. bažnyčių kompleksiniai tyrimai ir jų rezultatai Lietuvos tūkstantmečio istorijos fone neabejotinai yra nacionalinės svarbos reiškinys. Nuoseklūs archeologiniai ir antropologiniai tyrimai Dubingių piliavietėje vyko pirmą kartą ir Lietuvos archeologijoje ir istorijoje precedento neturėjo. Šiuos tyrimus galima drąsiai vadinti etaloniniais, o jų rezultatus - svarbiausiu pastarojo meto Lietuvos archeologijos atradimų.
Kultūros pažangos premija įteikta prof. habil. dr. Viktorijai Daujotytei – Pakerienei už individualų, kūrybišką Lietuvos kultūros bei meno tyrimą ir interpretavimą. V. Daujotytė – Pakerienė - viena svarbiausių bei reikšmingiausių asmenybių dabarties Lietuvos kultūroje. Humanistikoje ji atlieka iniciatorės, pradininkės, ryškios kūrėjos, o taip pat švietėjos vaidmenį. V. Daujotytė – Pakerienė iš esmės atnaujino ir atgaivino lietuvių literatūros mokslą, kurdama ir skatindama kurti tai, ką šiandien linkstama vadinti konceptualiąja kritika.
Šiemet „Nacionalinės pažangos premijos“ istorijoje pirmą kartą įteikta Jaunimo pažangos premija, kurią už drąsą ir entuziazmą diegiant naujoves ir telkiant odontologus kūrybiniams ieškojimams pelnė dr. Tomas Linkevičius. Naujai įsteigtos Jaunimo pažangos premijos tikslas - atskleisti jaunųjų Lietuvos mokslininkų (iki 33 metų) potencialą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir skatinti jų dalyvavimą procesuose plėtojančiuose Lietuvos pažangą.
Įvertintos Jaunimo pažangos premijos laureato dr. T. Linkevičiaus pastangos vystyti odontologijos tyrimus ir juos pritaikyti Lietuvoje, taip pat skelbti savo idėjas ir tyrimų rezultatus tarptautinėje spaudoje.
Po ilgų diskusijų šiais metais NPP Komitetas nusprendė neskirti Partnerystės pažangos premijos, kuri apdovanoja už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą. Pateiktuose darbuose NPP Komitetas neįžvelgė pakankamo nacionalinio mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir indėlio į Lietuvos verslo pažangą.
Apdovanojimų ceremonijos metu įteiktos 35 tūkst. litų vertės Mokslo pažangos ir Kultūros pažangos premijos bei 10 tūkst. litų vertės Jaunimo pažangos premija. Visiems laureatams įteiktos ir specialios apdovanojimo skulptūrėlės, atkartojančios Nacionalinės pažangos premijos simbolį – tetraedrą.
Nacionalinės pažangos premija prasidėjo 2006 metais kovo 2 d. pasirašius Pažangos manifestą. Jį pasirašė premijų iniciatoriai, steigėjai, mecenatai, partneriai, NPP komiteto nariai, prie Pažangos manifesto prisijungė ir Nacionalinės pažangos premijos laureatai. Premijomis siekiama išrinkti ir apdovanoti labiausiai Lietuvos pažangai nusipelniusius žmones ir ugdyti požiūrį į mokslą ir kūrybą kaip į pagarbos ir visuomenės dėmesio vertus objektus. Nacionalinės pažangos premijos steigėjai – Vilniaus universitetas, LNK televizija ir „Strateginių komunikacijų centras“. 2009 m. Jaunimo pažangos premijos teikėjas - AB „DPA programinė įranga“. Projekte bendradarbiauja Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, Vilniaus universitetas, šalies aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų įstaigos ir institutai, ekspertinės institucijos ir žiniasklaida.