Aukų keliuose būtų galima išvengti, jei vairuotojai sėstų už vairo tik pasitikrinę savo blaivumą, ypač jei nors kiek vartojo alkoholio per paskutines 24 valandas.

Rytas po išgertuvių

Nemažai nelaimių kyla dėl to, kad žmonės po vakarinių išgertuvių deramai neįvertina savo būklės ir sėda prie vairo ryte. Žmogaus studijų centro vadovas Gintaras Chomentauskas teigia, kad žmonės nesąmoningai apgaudinėja save vertindami savo būklę, nes yra linkę suderinti mintis su norais. „Mes dažnai elgiamės pagal principą: noriu, vadinasi, galiu“, – teigia psichologas.  

Vairuotojai neabejoja savo blaivumu, mano, kad jų savijauta puiki, tad gali drąsiai vairuoti, nors alkotesteris, jei juo būtų patikrinta, parodytų ką kitą. Vis dar vyrauja nuomonė, kad pamiegojus keletą valandų, po šalto dušo jau galima vairuoti. Iš tikrųjų geras miegas svarbu, tačiau alkoholio skilimas žmogaus organizme priklauso nuo žmogaus kepenų veiklos ir išgerto alkoholio kiekio, taigi svarbiausias faktorius – laikas.

Visi eismo dalyviai laikosi tų pačių kelių eismo taisyklių

Neskirstome vairuotojų ir pėsčiųjų į profesionalius ar privačius asmenis, visų atsakomybė kelyje yra vienoda. Tuo tarpu šių eismo dalyvių kontrolės principai skiriasi. Asmeninių automobilių savininkai prieš sėsdami už vairo ar pėstieji, prieš žengdami į gatvę, vadovaujasi savikontrole, savo sveiku protu ir atsakomybės jausmu, o profesionalių vairuotojų kontrolė patikėta dar ir jų darbdaviams.

„Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, darbdaviai privalo užtikrinti, kad jų darbuotojai, vairuojantys įmonių transporto priemones, prieš išvykdami į reisą būtų tikrinami dėl neblaivumo (girtumo). Todėl darbdaviai net ir sunkmečiu įsigyja profesionalius arba pusiau profesionalius alkotesterius savo darbuotojų saugumui užtikrinti. Eiliniai asmenys, kurie atsakingi patys už save, vis labiau domisi asmeniniais alkotesteriais, kurių rinka, nepaisant krizės, pastaruoju metu auga”, − teigia bendrovės „Alkotesteris“ direktorius Marius Anusauskas.  

Neblaivių žmonių pavojai tyko ne tik kelyje

Tyrimai rodo, kad pavojingomis sąlygomis dirbantiems neblaiviems darbuotojams mirčių nuo nelaimingų atsitikimų rizika padidėja žymiai labiau (keliolika kartų) negu dirbantiems nepavojingomis sąlygomis. Žuvusiųjų darbe neblaivių asmenų statistika tai patvirtina: dažniausiai nukenčia neblaivūs stogdengiai, autošaltkalviai, miško kirtėjai. Mariaus Anusausko teigimu, pavojingomis sąlygomis dirbančių darbuotojų vadovai neturėtų atsipalaiduoti, turėtų nuolat tikrinti darbuotojus, kaip to reikalauja įstatymai, beje, dabar numatantys žymiai griežtesnę darbdavių atsakomybę.

Komentarai (0)