„Tilde IT“: mažiau nei trečdalis programinės įrangos yra sulietuvinta (1)
Programinės įrangos lokalizavimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“ pastebi, kad sulietuvinta programinė įranga mūsų šalyje populiarėja, tačiau spėja, kad Lietuvoje mažiau nei 30 procentų naudojamos programinės įrangos yra lokalizuota.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Latvijoje ir Estijoje naudojamos lokalizuotos programinės įrangos procentas būtų toks pat. Programų lokalizavimo rinkoje, kaip visose kitose verslo srityse, galioja tie patys rinkos dėsniai, todėl kūrėjai savo programinę įrangą pirmiausia pritaiko toms šalims, kuriose vartotojų skaičius pakankamai didelis.
„Dėl šios priežasties labai mažai tikėtina, kad bus sulietuvinta profesionali, specifinė įranga, turinti labai mažai naudotojų. Tai daryti jos kūrėjams tiesiog neapsimoka“, - aiškina „Tilde IT“ direktorius Vaclovas Pranskūnas.
Jis įsitikinęs, kad ilgą laiką programų lokalizavimui nebuvo skiriama reikiamo dėmesio. Per ilgą laiką žmonės įprato naudotis angliškomis programomis, todėl šiandien dažnas nenori jų keisti lietuviškomis. Tačiau vartotojams, nemokantiems anglų kalbos, visiškai išnaudoti programos teikiamas galimybes, jei ji nėra lokalizuota, pernelyg sunku, todėl gaištamas darbo laikas, kol išsiaiškinama, kaip veikia viena ar kita nauja arba retai naudojama programos funkcija.
„Tokiu atveju nelokalizuota programinė įranga tampa nefunkcionali. Be to, ir patys darbuotojai nesijaučia gerai, kai ko nors nesupranta, kyla nepasitenkinimas“, - dėsto V. Pranskūnas. „Tilde IT“ pastebi, kad lietuviai pakankamai žino apie lokalizuotą programinę įrangą, tačiau jiems trūksta nacionalinės vertės suvokimo, noro puoselėti gimtąją kalbą. „Mūsų šalyje vyrauja nuomonė, kad užsienio kalbos mokėjimas – privalumas, tačiau nemokėjimas gimtosios kalbos – nelaikomu rimtu kompetencijos trūkumu. Labai svarbu, kad ir patys žmonės ne tik kiek įmanoma naudotųsi lietuviškomis programomis, bet ir keistų savo įpročius. Pavyzdžiui, nustotų „švepluoti“ ir laiškus rašytų lietuviškais rašmenimis, nes šiandieninės programos jau leidžia tai daryti“, - sako V. Pranskūnas.
Lokalizuoti vidutinio dydžio programą, turinčią 500 tūkst. žodžių, jei ją verčia 5 vertėjai, reikia beveik 3 mėnesių. Lokalizavimo procesas susideda iš kelių etapų: medžiagos analizavimo ir terminų žodyno sudarymo, terminų vertimo, jų derinimo atsižvelgiant į kalbos taisyklingumo ir aiškumo reikalavimus, pritaikymo prie specifinių konkrečios srities reikalavimų, konsultacijų su specialistais, programos vartotojo sąsajos ir dokumentacijos vertimo, redagavimo, techninio tikrinimo, peržiūros ir galutinio produkto tikrinimo. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Tilde IT“ išvertė daugiau nei 2 mln. 341 tūkst. žodžių. Kitiems lokalizavimo darbams atlikti bendrovė papildomai užtruko per 2 tūkst. darbo valandų.