Kodėl ir kaip mes juokiamės: ar pagal juoką galima apibūdinti žmogaus charakterį  ()

Juokas mus lydi visą gyvenimą. Vos išvydę pasaulį, dar beveik nieko nesuprasdami, jau mokame juoktis ir juokiamės, tėvams keldami susižavėjimą, graudulį ir vėlgi - juoką.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau juokas ne visada lydi teigiamas emocijas. Būna, kad žmonės juokiasi ir ištikti bėdos, ir prieš mirtį, ir kitais atvejais, kai juoktis tarsi ir nėra iš ko. Tai kodėl gi žmonės vis dėlto juokiasi ir kam jiems reikalingas juokas?

Juoką ir jo įtaką organizmui tyrinėja psichiatrija. O tiksliau, ta jos kryptis, kuri vadinasi gelotologija. Štai tie gelotologai ir išsiaiškino, kad juokas - sudėtingas procesas ne tik psichiatrijos, bet ir fiziologijos požiūriu.

Juokiantis vienam įkvėpiui tenka keli trumpi spazmiški iškvėpiai. Juokiantis balso stygos gali dalyvauti, o gali ir nedalyvauti. Pastaruoju atveju juokas būna begarsis. Juk ne veltui juokiasi net nuo gimimo nebyliai arba kurčnebyliai.

Juokiantis mimiką tvarko net 80 veido raumenų! Beje, populiarus įsitikinimas, kad moterims juokas kenkia, nes dėl to greičiau atsiranda raukšlių, yra visiškai neteisingas.

Galbūt dažnai juokiantis ir atsiranda raukšlių, bet palyginti su teigiama juoko įtaka psichinei ir fizinei sveikatai - tai tikras menkniekis.

Tarkime, rūkymas padaro daug daugiau žalos damų veido odai negu juokas. O per minutę juoko organizme sudeginama net 18 kalorijų, tai pakeičia 10 mankštos minučių.

Negana to, juokiantis organizmas gauna papildomą deguonies porciją, atsikrato streso hormonų ir pasigamina daug endorfinų, tai yra laimės hormonų.

Juokas net gydo.

Vakarų Europoje psichoterapeutai aktyviai taiko juoko terapiją.

Tiesa, yra kai kurių apribojimų: juoktis nerekomenduojama po operacijų, esant akių ligoms, išvaržoms, sergant tuberkulioze, nors vargu ar bent vienas ligonis, priskiriamas prie šių kategorijų, numirė dėl juoko.

JAV ir Europoje jau seniai įsteigta Klounų greitosios pagalbos tarnyba.

Klounai oficialiai įdarbinami didelėse ligoninėse. Beje, šios tarnybos atstovams keliami gana rimti reikalavimai: aktoriaus išsilavinimas, draudimas priimti atlygį, įsipareigojimas saugoti gydymo paslaptį.

Rytų medicina nuo vakarietiškos neatsilieka, bet juoku gydo savaip. Indų gydytojas Madanas Kataris 1996 m. sujungė jogą ir juoką. Per užsiėmimus atliekami specialūs kvėpavimo pratimai, kurie sukelia tyrą, galima sakyti, pirmapradį vaikišką juoką.

 

Ši metodika pasaulyje gana paplito.

Tai yra teigiama juoko įtaka žmogaus organizmo fizinei būklei - moksliškai įrodytas faktas. O ir liaudies išmintis ne kartą užsimena, kad juoktis yra daug naudingiau negu pykti.

Nors juokas būna ir piktas, triumfuojantis.

Matyt, tuo atveju organizmas vis tiek bando atsipalaiduoti po patirto streso, o ir piktadarys junta didesnį malonumą dėl išsiskyrusių endorfinų.

Kalbant apie piktdžiugišką juoką, negalima nepaminėti juoko socialinės reikšmės. Net per prievartą išspaustas juokas padeda atpalaiduoti susikaupusią įtampą.

Nors retais atvejais būna ir priešingai.

Taigi neskubėkite kvatoti bet kokiu atveju, nes taip galima ir į dantis gauti. Maloniu juoku galima patraukti priešingos lyties atstovų dėmesį, per svarbų pokalbį palankiai nuteikti pašnekovą.

 

Beje, geras psichologas pagal juoką gali apibūdinti žmogaus charakterį. Atlapaširdžiai žmonės juokiasi nuoširdžiai, leisdami garsus, kurie baigiasi a, pavyzdžiui, „cha cha cha“.

Nenuoširdūs, su išankstiniu nusistatymu, širdies gilumoje ką nors slepiantys žmonės juokiasi maždaug taip: „chu chu chu“.

Gudruoliai, liežuvautojai ir šnipinėtojai dažniausiai kandžiai kikena „che che che“.

„Chi chi chi“ taip pat skamba vylingai, ironiškai ir neretai piktdžiugiškai. Na, o „cho cho cho“ - tipiškas triumfuojantis piktavališkas juokas.

Taigi, įsiklausykite, kaip juokiasi pašnekovai.

Šiaip ar taip, kad ir kaip juoktumės, tai darome norėdami atsikratyti streso nelaimėje ir džiaugsme (stiprias teigiamas emocijas taip pat galima laikyti stresu, juk žinomi atvejai, kai širdis neatlaiko džiaugsmo) ir pagerinti organizmo psichinę bei fizinę būklę.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Vakarų ekspresas
Vakarų ekspresas
(10)
(0)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: