„Aukščiausią tašką pasiekė apie 2010-uosius.“ Kas vyksta su žmonijos intelektu (1)
Intelektas dažnuose žodynuose yra apibūdinamas kaip „supratimo gebėjimas“. Tačiau šis apibrėžimas kelia vis aktualesnį klausimą šiuolaikiniame pasaulyje: kas nutiktų, jei mūsų gebėjimas „praktiškai taikyti intelektą“ imtų mažėti? Tiesą sakant, vis daugiau tyrimų rodo, kad būtent toks procesas vyksta pastarąjį dešimtmetį, rašo „Financial Times“.
© THEMMM (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/girl-literature-fun-kid-elementary-3038974/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors žmogaus smegenų biologinė sandara per tokį trumpą laikotarpį nepatyrė reikšmingų pokyčių, įvairių testų rezultatai atskleidžia, kad vidutinis gebėjimas logiškai mąstyti ir spręsti naujas problemas aukščiausią tašką pasiekė apie 2010-uosius, o vėliau palaipsniui mažėjo.
Kai buvo paviešinti naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (PISA) tarptautinio testo, skirto penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų vertinimui, rezultatai, daugiausia dėmesio sulaukė COVID-19 pandemijos įtaka švietimui.
Tačiau ši diskusija užgožė dar gilesnę ir ilgalaikę problemą. Ilgalaikę – nes visų trijų dalykų pasiekimai aukščiausią ribą pasiekė apie 2012 metus.
|
Plačios apimties – nes prastėjantys rezultatai pastebimi ne tik tarp paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurių gebėjimas mąstyti ir spręsti problemas taip pat mažėja.
Praėjusių metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto suaugusiųjų įgūdžių tyrimo duomenys atskleidė, kad intelekto koeficientas mažėja visose amžiaus grupėse.
Ilgalaikiai žmogaus pažintinių gebėjimų stebėjimai yra gana reti, tačiau viena iš išimčių – „Ateities stebėsenos“ (Monitoring the Future) tyrimas. Jis vykdomas nuo 1980-ųjų, kasmet apklausiant 18-mečius abiturientus apie jų patiriamus iššūkius susikaupiant, mokantis ir mąstant.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose situacija išliko stabili, tačiau devintojo dešimtmečio viduryje fiksuotas staigus besiskundžiančiųjų skaičiaus augimas. Susidomėjimo skaitymu mažėjimas tampa vis labiau pastebimas – 2022 m. amerikiečių, perskaičiusių bent vieną knygą per metus, dalis sumažėjo iki mažiau nei 50 proc.
Dar labiau neramina tai, kad ši tendencija stebima daugelyje šalių, kur taip pat blogėja aritmetinių įgūdžių taikymas ir gebėjimas spręsti įvairias problemas. Skaičiai išties kelia susirūpinimą:
- 25 proc. suaugusiųjų išsivysčiusiose šalyse nepajėgia naudoti matematinių samprotavimų tikrindami informacijos pagrįstumą.
- JAV ši dalis dar didesnė – net 35 proc.
Taigi problema neapsiriboja vien mažėjančiu susidomėjimu skaitymu – taip pat pastebimas bendras gebėjimo susikaupti ir praktiškai taikyti žinias nuosmukis.
Vis dėlto negalima vienareikšmiškai teigti, kad dėl to kalti išmanieji telefonai ar kitos technologijos.
Teigiama, kad daugumai mūsų skaitmeninė aplinka trukdo susikaupti, mažina gebėjimą giliai analizuoti ir spręsti sudėtingas problemas.
