Irgi jaučiate tą patį? Kas tai yra išankstinis nerimas ir nežinomybės baimė ()
Nežinomybės baimė yra asmenybės bruožas, išryškinantis daugumą nerimo sutrikimų. Socialinis nerimas, panikos sutrikimas ir tam tikros fobijos – visus šiuo sutrikimus vienija giliai širdyje esanti nežinomybės baimė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nežinomybei jautrūs žmonės gali praleisti daug laiko nerimaudami, kas jiems nutiks ateityje. Pavyzdžiui, žmonės turintys panikos sutrikimą nuolatos nerimauja, kad jie netrukus ims panikuoti.
Naujo tyrimo pagrindinė autorė Dr. Stephanie Gorka sako, kad tokia baimė yra vadinama išankstiniu nerimu. Anot jos, kaip pavyzdį galima pateikti žmogų, kuris nežino, kada jam paskambins gydytojas su tyrimo rezultatais.
Šio tyrimo metu mokslininkai tikrino, kaip žmonės reaguoja mirksėdami gavę lengvą elektros šoką. Kai kurie tyrimo dalyviai turėjo nerimo sutrikimus, o kiti neturėjo jokių sutrikimų nei tyrimo metu, nei praeityje.
S.Gorka aiškina, kad nesvarbu, kas tas žmogus yra ar kokia yra jo psichinė būklė, į elektros iškrovą jis vis tiek sureaguos sumirksėdamas. Anot jos, tai yra natūralus refleksas, kurį turi visi žmonės – todėl išimčių tam nėra.
Kai kurie elektros šokai tyrimo metu buvo nuspėjami, o kiti – netikėti. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, turintys nerimo sutrikimus, gavę netikėtą elektros šoką, sumirksėdavo stipriau. Tai rodo, kad nerimo sutrikimą turintys žmonės netikėtumams yra jautresni nei kiti.
Kitas tyrimo autorius profesorius K.Luan Phan sako, kad mokslininkai klasifikuoja daug nuotaikos ir nerimo sutrikimų – ir kiekvienas jų turi skirtingas gydymo gaires, tačiau jei imtume gydyti bendrą šių sutrikimų bruožą, padarytume didesnę pažangą.
Anot jo, tai, kad jautrumas į nežinomą grėsmę yra visų nerimo sutrikimų pagrindas, rodo, jog vaistai, gydantys būtent tokį konkretų jautrumą galėtų būti sukurti ir naudojami gydant visus šiuos nerimo sutrikimus.
