Keistas paradoksas, kurį tikriausiai patyrėte ir Jūs - kaip dažnai jis paplitęs ir, kodėl verta tą daryti dažniau? ()
Daugelis iš mūsų atsitraukia nuo pokalbių su nepažįstamais žmonėmis jausdami, kad abiejų pusių sąveika buvo nepatogi ir nepageidaujama. Bet ką daryti, jei klystame? Naujas tyrimas rodo, kad noras išsamiai pabendrauti su naujais žmonėmis iš tikrųjų yra įprastas jausmas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitaip tariant, kai kitą kartą kalbėsite su nepažįstamu žmogumi, neturėtumėte manyti, kad būtinai turite kalbėti tik bendromis temomis. Yra didelė tikimybė, kad asmuo, su kuriuo kalbate, mielai su jumis pasidalins kai kuriomis asmeniškesnėmis savo gyvenimo detalėmis, kaip ir jūs pats.
Tyrėjai, norėdami suprasti mūsų požiūrį į pokalbius ir kontaktus, atliko 12 skirtingų eksperimentų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1800 asmenų.
„Ryšiai su kitais žmonėmis daro žmones laimingesnius, tačiau jie taip pat atrodo nelinkę įsitraukti į gilesnį ir prasmingesnį pokalbį“, – sako elgesio mokslininkas Nicholas Epley iš Čikagos universiteto Booth verslo mokyklos.
„Tai mums pasirodė įdomus socialinis paradoksas: jei gilus ir prasmingas bendravimas su kitais didina gerovę, tai kodėl žmonės to nedaro dažniau kasdieniame gyvenime?
Trumpas atsakymas, pasak Epley ir jo kolegų, yra „neteisingai nusistatyti lūkesčiai“. Tyrimas parodė, kad tiek gilūs, tiek paviršutiniški pokalbiai su nepažįstamais žmonėmis sukėlė didesnį ryšio ir malonumo jausmą, nei buvo tikėtasi.
Tiriamieji buvo paprašyti sugalvoti savo pokalbio temas arba jiems buvo pateikti klausimai. Jie apėmė įvairias temas – nuo gilių iki banalių – viską nuo „Ar galite apibūdinti laiką, kai verkėte kito žmogaus akivaizdoje?“ iki „Ką manai apie šiandienos orus?“.
Visų eksperimentų metu pokalbiai su nepažįstamais žmonėmis buvo mažiau nepatogūs ir naudingesni, nei tikėjosi dalyviai. Tai ypač pasakytina apie gilius pokalbius, kurie sukėlė didesnį ryšio jausmą, palyginti su pokalbiais mažiau svarbesnėmis temomis.
Apskritai pokalbių partneriams labiau rūpėjo asmeninė informacija, nei kitas asmuo tikėjosi. Tyrimas taip pat apžvelgė pokalbius su šeima ir draugais, parodydamas, kad čia lūkesčiai dėl rūpesčio ir susidomėjimo yra tikslesni.
„Atrodė, kad žmonės įsivaizduoja, jog pokalbio metu kai ko prasmingo ar svarbaus atskleidimas apie save bus sutiktas tuščiu žvilgsniu ir tyla, bet pokalbio metu pamatė, kad taip nėra“, – sako Epley.
„Žmonės yra labai socialūs ir linkę atsakyti į pokalbį. Jei pasidalinsite kažkuo prasmingu ir svarbiu, greičiausiai mainais gausite taip pat kažką prasmingo ir svarbaus, o tai paskatins žymiai geresnį pokalbį.“
Kitą kartą, kai sėdėsite šalia nepažįstamo asmens autobuse, prisiminkite, kad gilus pokalbis gali būti naudingesnis, nei manote – o kitas žmogus gali būti labiau suinteresuotas tuo, ką turite pasakyti nei jūs patys manote.
Žinoma, tai yra apibendrinimas, pagrįstas eksperimentais su mažiau nei 2000 žmonių, todėl vis tiek galite sulaukti ir abejingos reakcijos iš nepažįstamo žmogaus. Tačiau plačiai kalbant, mes, kaip žmonės, pernelyg bijome prasmingų ir gilių pokalbių.
Yra įrodymų, kad gilesni pokalbiai lemia didesnę laimę ir gerovę, o optimistiškesnis požiūris į juos gali būti naudingas ir jums, ir asmeniui, su kuriuo kalbate – jie gali būti tokie pat linkę atsiverti kaip jūs.
Tyrimas buvo paskelbtas „Journal of Personality and Social Psychology“.
