Mirtini spąstai – kodėl dar niekas neišdrįso atidaryti pirmojo Kinijos imperatoriaus kapo (Video) ()
1974 metais Kinijos Šansi provincijoje ūkininkai aptiko vieną svarbiausių visų laikų archeologinių radinių: aptiko iš molio padarytų žmogaus figūros fragmentų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad laukas yra virš daugybės duobių, kurios buvo užpildytos tūkstančiais natūralaus dydžio terakotinių karių ir karo žirgų modelių, jau nekalbant apie akrobatus, garbingus asmenis ir įvairius gyvūnus.
Mokslininkai mano, kad šios terakotinės armijos misija buvo apsaugoti netoliese esantį imperatoriaus Ši Huangdi (Qin Shi Huang-di) (valdė 221–210 m. pr. Kr.) mauzoliejų. Nors didelė dalis aplink mauzoliejų esančio nekropolio jau buvo ištirta, pats imperatoriaus kapas niekada nebuvo atidarytas, nepaisant didžiulių intrigų, susijusių su juo, praneša „IFLScience“.
Pagrindinė tokio neapsisprendimo priežastis yra ta, kad archeologai nerimauja dėl to, kaip kasinėjimas gali sugadinti kapą, prarandant svarbią istorinę informaciją. Šiuo metu prie kapo galima patekti tik pasitelkus invazinius archeologinius metodus, o tai siejama su didele rizika padaryti nepataisomą žalą.
Vienas ryškiausių to pavyzdžių – 1870-aisiais Heinricho Schliemanno atlikti Trojos miesto kasinėjimai. Dėl savo skubėjimo ir naivumo jis sunaikino beveik visus to miesto, kurį ketino rasti, pėdsakus.
Mokslininkai iškėlė idėją naudoti tam tikrus neinvazinius metodus, kad būtų galima pažvelgti į kapo vidų. Viena iš idėjų yra naudoti miuonus, subatominius kosminių spindulių, susidūrusių su Žemės atmosferoje esančiais atomais, produktus, kurie gali prasiskverbti į struktūras panašiai kaip šiuolaikiniai rentgeno spinduliai. Tačiau iki tokių metodų įgyvendinimo dar toli.
Kapo atidarymas gali atnešti ir mirtinų pavojų pirmiesiems tyrinėtojams. Senovės kinų istoriko Sima Qian parašytame pasakojime, praėjus maždaug 100 metų po Qin Shi Huang-di mirties, jis paaiškina, kad kapas turi spąstus, skirtus nužudyti bet kokius įsibrovėlius.
„Šimtams valdininkų buvo pastatyti rūmai ir vaizdingi bokštai, o kapas buvo užpildytas retais artefaktais ir nuostabiais lobiais. Amatininkams buvo įsakyta pagaminti arbaletus ir strėles, kurios buvo išdėstytos taip, kad nužudytų visus, kurie įžengė į kapą. Gyvsidabris buvo naudojamas šimtų upių imitacijai, o Jangdzės ir Geltonosios upės, taip pat didžiosios jūros srautas, mechaniškai sureguliuotas“, – rašo senovės kinų istorikas.
Net jei 2000 metų senumo ginklas sugestų, skysto gyvsidabrio srautas kelia rimtą pavojų ne tik tyrinėtojams, bet ir supančiai aplinkai. Tai gali atrodyti kaip tuščia grėsmė, tačiau moksliniai tyrimai ištyrė gyvsidabrio koncentraciją aplink kapą ir nustatė daug didesnį lygį, nei būtų galima tikėtis tipiškame žemės sklype.
„Gyvsidabris gali ištrūkti per įtrūkimus, kurie laikui bėgant atsirado konstrukcijoje, o mūsų tyrimas patvirtina senovės kronikos įrašus apie kapą, kuris, kaip manoma, niekada nebuvo atidarytas ar apiplėštas“, – daro išvadą vieno 2020 m. straipsnio autoriai.
Šiuo metu Qin Shi Huangdi kapas lieka užantspauduotas ir neištirtas, bet nepamirštas. Tačiau, kai ateis laikas, visai gali būti, kad mokslo pažanga pagaliau galės gilintis į paslaptis, kurios čia glūdėjo net 2200 metų.
