Atkūrė, kaip atrodė vienas seniausiai Egipte gyvenusių žmonių (Foto) ()
1980 m. mokslininkai archeologinėje radimvietėje „Nazlet Khater 2“ Egipto Nilo slėnyje atkasė šio žmogaus skeleto palaikų liekanas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Antropologinė analizė atskleidė, kad vyrui, kai jis mirė, buvo nuo 17 iki 29 metų amžiaus, jis buvo maždaug 160 cm ūgio ir turėjo afrikietiškų protėvių. Kovo 22 d. paskelbtame tyrime teigiama, kad šis skeletas yra seniausias Egipte rastas Homo sapiens palaikų pavyzdys – ir vienas seniausių pasaulyje.
إعادة تشكيل حديثة لأقدم رفات كاملة في مصر
— *vfgfffffff (@hhhhhhbbhhbbbb) April 4, 2023
رفات نزلة الخاطر 2
Nazlet Khater 2 https://t.co/pGA5VqNeSr pic.twitter.com/AAh0ivrOcB
Tačiau apie jį buvo žinoma nedaug – išskyrus tai, kad jis buvo palaidotas kartu su akmeniniu kirviu.
Dabar, praėjus daugiau nei 40 metų, Brazilijos mokslininkų komanda, naudodama dešimtis skaitmeninių vaizdų, surinktų peržiūrint skeleto liekanas, kurios yra Egipto muziejaus Kaire kolekcijos dalimi, sukūrė apytikslį šio vyro veido atvaizdą (aproksimaciją).
„Dauguma skeleto kaulų išliko – nors yra tam tikrų praradimų: pavyzdžiui, nėra šonkaulių, plaštakų, dešiniojo blauzdikaulio vidurinės – apatinės dalies ir kairiojo blauzdikaulio apatinės dalies, taip pat pėdų“, – sako Ciro Flamarion Cardoso archeologijos muziejaus Brazilijoje archeologas ir pagrindinis tyrimo autorius Moaciras Eliasas Santosas. – Tačiau pagrindinė veido aproksimacijos struktūra – kaukolė – gerai išsilaikiusi“.
Viena iš tyrėjų dėmesį patraukusių kaukolės ypatybių buvo žandikaulis ir tai, kuo jis skyrėsi nuo šiuolaikiškesnių apatinių žandikaulių. Dalies kaukolės taip pat trūko, tačiau pasitelkdami priešingą kaukolės pusę mokslininkai sukūrė veidrodinį atvaizdą ir panaudojo duomenis iš gyvų virtualių donorų kompiuterinės tomografijų.
„Apibendrinant, kaukolė yra šiuolaikinės struktūros, tačiau dalis jos turi archajiškų elementų – pavyzdžiui, žandikaulis, kuris yra daug tvirtesnis nei šiuolaikinių vyrų, – teigia tyrimo bendraautorius, brazilų grafikos ekspertas Cícero Moraesas. – Kai pirmą kartą apžiūrinėjau kaukolę, buvau sužavėtas tokios struktūros – ir kartu buvo smalsu sužinoti, kaip ji atrodys [projektui] jau priartėjus prie veido“.
Skaitmeniniu būdu susiedami vaizdus vadinamuoju fotogrametrijos procesu, tyrėjai sukūrė du virtualius žmogaus 3D modelius. Pirmasis buvo nespalvotas vaizdas su neutralioje būsenoje užmerktomis akimis, o antrasis – meniškesnis, kuriame pavaizduotas jaunas vyras su susivėlusiais tamsiais plaukais ir barzda.
„Žmonės mano, kad veido aproksimacija veikia kaip Holivudo filmuose, kur galutinis rezultatas 100 proc. atitinka žmogų gyvenime, – sako C.Moraesas. – Tikrovėje yra ne visai taip. Tai, ką mes darome – aproksimuojame, koks galėjo būti veidas, naudodamiesi turimais statistiniais duomenimis, o gautas darbas yra labai paprastos struktūros“.
„Tačiau dirbant su istoriniais personažais, visada svarbu humanizuoti žmogaus veidą – nes papildžius veido struktūrą plaukais ir spalvomis, visuomenė labiau susitapatins su juo, o tai sukels susidomėjimą ir – kas žino – galbūt norą daugiau sužinoti apie konkrečią temą ar archeologiją ir istoriją apskritai“, – teigia rekonstruktorius.
Mokslininkai tikisi, kad suteikus galimybę pažvelgti į šį senovinį žmogų, archeologai galėtų padėti geriau suprasti, kaip laikui bėgant žmonės evoliucionavo.
„Tai, kad šiam žmogui daugiau nei 30 000 metų, žmogaus evoliucijos supratimui daro jį svarbiu“, – apibendrina M.E.Santosas.
Parengta pagal „Live Science“.
