Nusprendė susitvarkyti rūsį – aptiko vikingų laikų lobį (Foto)  ()

Retas 1000 metų senumo geležies dirbinių rinkinys, 40 metų gulėjęs šeimos rūsyje Norvegijoje, dienos šviesą išvydo moteriai ėmusis pavasarinio tvarkymosi darbų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lobį sudaro 32 geležies luitai, kurie atrodo kaip mažos mentelės ir yra datuojamos vikingų laikais (793–1066 m.) arba viduramžiais (1066–1350 m.). Gabalėliai yra vienodi ir sveria maždaug po 50 gramų, todėl archeologai mano, kad jie galėjo būti naudojami kaip atsiskaitymo priemonė ir kad kažkas juos tikriausiai užkasė ketindamas vėliau sugrįžti pasiimti lobio.

„Mes tai vadiname lobiu, nes akivaizdu, kad kažkas [jį užkasė] norėdamas paslėpti“, – „NRK News“ sakė Oslo universiteto ir Kultūros istorijos muziejaus Osle archeologas bei docentas Kjetilas Loftsgardenas. Kiekvieno luito viename gale yra skylutė – o tai leidžia manyti, kad luitai galėjo būti surišti į šūsnį, aiškina ekspertai.

Nors panašių geležinių dirbinių jau yra muziejaus rinkiniuose, šis atradimas yra retas, nes statybų projektai dažnai sunaikina arba sugadina užkastus lobius, teigia K.Loftsgardenas. Šiuo atveju Grete Margot Sørum, kuri rado lobį tvarkydama savo tėvų rūsį Valdreso mieste centrinėje Norvegijos dalyje, NRK naujienoms pasakojo, kad prisimena, jog tėvas rado lobį, kai devintajame dešimtmetyje prie namo kasė šulinį. „Bet tada jis jį padėjo į kampą“, – sakė G.M.Sørum.

Paskutinį kartą geležies luitų lobis Valdreso mieste buvo atkastas prieš 100 metų, skelbia NRK News.

 

Nuo vėlyvojo vikingų laikotarpio iki brandžiųjų viduramžių nepriklausomi ūkininkai pietų Norvegijoje masiškai gamino geležį, teigiama 2019 m. Loftsgardeno atliktame tyrime, paskelbtame žurnale „Fornvännen“, „Journal of Swedish Antiquarian Research“. Regionas buvo toks produktyvus, kad susidarė geležies perteklius, kurį prekybininkai parduodavo labiau apgyvendintų Norvegijos pakrančių regionų elitui.

 

G.M.Sørum tėvas atkasė luitus vietovėje, esančioje prie Bergeno karališkojo kelio, vadinamo Kongevegenu – čia prieš 1000 metų ėjo prekybos kelias tarp Oslo ir Bergeno. Čia apylinkėse buvo gausu anglių duobių, kurios vikingų laikais ir viduramžiais buvo būtinos geležies gamybai ir buvo skirtos lydymui, tyrime rašo K.Loftsgardenas.

 

G.M.Sørum apie radinį pranešė Fagerneso Valdreso liaudies muziejui, kuris geležies luitų kolekciją perdavė Innlandeto apskrities savivaldybės Kultūros paveldo skyriui. Dabar geležies lobis saugomas Oslo kultūros istorijos muziejuje, kur archeologai artefaktus ištirs ir sukataloguos.

 

„Archeologams perduodami seni radiniai suteikia naujų žinių apie vidinių žemių istoriją“, – pranešime teigia Norvegijos Kultūros paveldo Archeologijos skyriaus vadovė Anne Engesveen.

Geležies lobio atradimas Sørumų šeimos rūsyje pastaraisiais mėnesiais nėra vienintelis vikingų laikų radinys Norvegijoje. 2022 m. lapkritį metalo detektoriaus savininkas užtiko vikingų lobį, kurį be kitų artefaktų sudarė pora sidabrinių žiedų, sidabrinės apyrankės fragmentai ir kažkas panašaus į susmulkintas arabiškas monetas.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(6)
(0)
(6)

Komentarai ()