Izraelyje prie senovinio kelio aptiktoje laidojimo vietoje rasti kremuoti senovės graikų kurtizanės palaikai, kuri, kaip manoma, lydėjo Aleksandro Didžiojo kariuomenę karo žygiuose.

Mokslininkai teigia, kad moteris palaidota kartu su puošniu bronziniu veidrodžiu. Palaikams, kurie aptikti senovinio kelio pakraštyje į Jeruzalę, yra maždaug 2300 metų.

Pasak mokslininkų, kapavietė aptikta toliau nuo bet kokios senovinės gyvenvietės, todėl galima daryti prielaidą, kad ji galėjo būti profesionali „palydovė“, keliaujanti kartu su kariais. Pasak tyrimo autorių pranešimo, tai pirmas tokio pobūdžio radinys Izraelyje.

„Labiausiai tikėtina, kad tai graikų kilmės moters, lydėjusios aukštas pareigas užimantį helenistinės kariuomenės ar vadovybės narį, kapas“, – praneša tyrėjai. Išvadose teigiama, kad jos klientas galėjo kariauti viename iš Aleksandro Didžiojo konfliktų, vadinamuose Diadochų karais. Jų metu Aleksandro generolai kovojo dėl valdžios po jo mirties 323 m. pr. m. e., rašo portalas livescience.com.

Izraelio leidiniui „Haaretz“ tyrėjai sakė, kad moteriai buvo 20-30 metų. Teigiama, kad moters palaikai buvo kremuoti, o ji buvo palaidota kartu su „labai vertingu“ bronziniu veidrodžiu ir keturiomis geležinėmis vinimis. Radinys buvo aptiktas tyrinėjant Talpiot rajone esančią kasinėjimų vietą Jeruzalėje.

Veidrodis buvo įdėtas į sulankstomą dėžutę. Panašūs veidrodžiai anksčiau taip pat buvo randami graikų-helenistų laidojimo vietose. Taigi, pagal tai mokslininkai mano, kad moteris buvo graikų kilmės.

Nors ant tokių dėžučių įprastai vaizduojamos graviūros ar reljefai su idealizuotomis moterų ir deivių figūromis, pastaroji buvo paprastesnių raštų.

„Tai tik antrasis tokio tipo veidrodis, iki šiol rastas Izraelyje“, – pareiškime teigė archeologė Liat Oz iš Izraelio antikvarinių vertybių valdybos. Tyrėjai teigė, kad palydovė (hetera) arba kitaip – išsilavinusi prostitutė, teikusi seksualines ir kultūrines paslaugas aukštuomenės vyrams – galėjo gauti jį iš pasiturinčio kliento.

Tiesa, tokius bronzinius veidrodžius moterys įsigydavo ir kaip dalį kraičio, tačiau tuo metu ištekėjusios moterys retai kada palikdavo savo namus Graikijoje. Dar rečiau prisijungdavo prie savo vyrų karo žygių metu.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad kurtizanių dalyvavimas Aleksandro Didžiojo karo žygiuose buvo įprastas socialinis reiškinys. Jos teikė seksualines paslaugas, bet taip pat buvo išsilavinusios, linksmino savo klientus poezija, šokiais ir aktoriniais pasirodymais.

„Žinome, kad kai kurios jų prisijungdavo prie generolų ar valdovų žygių metu“, – „Haaretz“ sakė neseniai vykusiuose kasinėjimuose dalyvavęs Tel Avivo universiteto archeologas Guy Stiebelis.

Jis pridūrė, kad pakelės kape aptiktos geležinės vinys greičiausiai turėjo „magiškos galių“, pavyzdžiui, atbaidydavo „piktą akį“ ir „neleisdavo mirusiajam prisikelti“. Vinys dažnai randamos senovės graikų ir romėnų kapuose, taip pat to meto žydų laidotojimo vietose.

Tyrėjai mano, kad išsamesnė bronzinio veidrodžio analizė atskleis užuominų apie moters kilmę, taip pat apie vyrą, kurį ji lydėjo.

Archaeologists have found a rare 2,300-year-old tomb of a Greek courtesan in a burial cave in Jerusalem. Next to the woman's remains was a remarkably well-preserved and exceptional bronze box mirror. https://t.co/bYgxuNErl9

— Ancient Pages (@AncientPages) September 27, 2023

Komentarai ()