Danijos archeologai aptiko ant peilio geležtės išraižytas beveik 2000 metų senumo runas, kurios yra vienos seniausių kada nors šalyje rastų runų.

8 cm geležinis peilis 2021 m. buvo rastas senoviniame kape netoli Odensės miesto centrinėje Funeno saloje – ir nuo to laiko saugomas Odensės muziejuje. Tačiau kuratoriai tik neseniai pamatė užrašą.

Penkios runos, užrašytos ant geležtės, sudaro žodį „hirila“ – kuris geležies amžiaus žmonių, gyvenusių šiame regione maždaug nuo 500 m. pr. m. e. iki 400 m., kalba gali reikšti „mažas kalavijas“.

Atrodo, kad pačios runos yra senojo futharko rašto, naudoto nuo II iki X a., forma, sakė runas atradęs Odensės muziejaus kuratorius Jakobas Bonde.

Ant peilio geležtės užrašas „mažasis kalavijas“ gali reikšti patį peilį arba jo savininką, sako J. Bonde. Ir nors apie peilio savininką žinoma nedaug, tai, kad jis apskritai mokėjo skaityti ir rašyti, reiškė, kad jis buvo aukšto statuso visuomenės narys, teigia mokslininkas.

„Užrašas runomis yra tarsi žinutė iš tolimos praeities, – teigia J. Bonde. – Beveik atrodo, kad galima išgirsti jų balsus.“

Ekspertai tikisi, kad užrašas padės išsiaiškinti ankstyvąjį pačių runų naudojimą ir senovinę kalbą, kurią jos simbolizavo.

Denmark's oldest runes inscribed on ancient knife https://t.co/jIcg7RGQAn

— Live Science (@LiveScience) January 29, 2024

Senovinis kapas

J. Bonde pasakoja, kad peilis buvo rastas 2021 m. lapkritį, archeologinėje vietovėje į rytus nuo Odensės ir buvo saugomas muziejaus archyve. Prieš kelis mėnesius valydami peilį muziejaus restauratoriai pastebėjo, kad vienoje jo pusėje yra ornamentinis raštas. Ašmenys buvo toliau valomi, atsiskleidė daugiau piešinio ir tada J. Bonde pastebėjo kitoje pusėje esančias runas.

Anot mokslininkas, kad geležtė buvo užkasta kaip įkapė. Virš jos esančiame kape buvo rastas keraminis indas su trimis bronzinėmis segėmis – o jų stilius rodo, kad kapas datuojamas maždaug 150 m.

Dabar runos pripažintos vienomis seniausių kada nors Danijoje rastų runų. Vienintelės kitos tokio pat amžiaus runos buvo rastos 1865 m. ant kaulinių šukų, už kelių kilometrų esančioje archeologinėje radimvietėje. Atrodo, kad ant šukų užrašyta „harja“ – o tai gali reikšti tiesiog „šukos“ arba ją turėjusio asmens vardą, teigia J. Bonde.

Runų raštas

Daugiau nei 1000 metų visoje Šiaurės Europoje runos buvo naudojamos kaip rašto sistema.

Vienos ankstyviausių runų yra iš Norvegijos. Vėlesnės germanų tautos – pavyzdžiui, anglosaksai Didžiojoje Britanijoje – turėjo savo versiją, o vienos žymiausių runų yra ant X a. Danijos Jelingės akmenų. Runos ypač siejami su vikingais – šiauriečiais, gyvenusiais Skandinavijoje VIII-XI a.

Tačiau šiauriečiams tapus krikščionimis, jie perėmė romėnų abėcėlę, ir runos nebebuvo naudojamos.

Vienas iš runų bruožų – kampuotos raidės, kurias lengva iškalti akmenyje, kaule ar metale. Tačiau ekspertai pažymi, kad tokios kampuotos raidės buvo būdingos ir daugeliui kitų ankstyvųjų abėcėlių, todėl manoma, kad runų raštas galėjo išsivystyti iš kitų raštų – pavyzdžiui, retų ar senosios lotynų kalbų (retų kalba − mirusi kalba, kuria buvo kalbama senovės Retijos regione Rytų Alpėse, romėnų ir ankstesniais laikais).

J. Bonde sako, kad ornamentinis raštas kitoje ašmenų pusėje nei runos galėjo imituoti romėnų raštus – ir kad tuo metu Funeno saloje gyvenusiems žmonėms didelę įtaką darė toliau į pietus esančiose žemėse gyvenę romėnai, rašo „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()