Neplauti „virtuvės" įrankiai byloja, kad urviniai žmonės malė miltus ir ruošė daržoves maistui prieš 30 000 metų. Be to, nauji kasinėjimai leidžia manyti, kad ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens), o gal ir neandertaliečiai, maistui naudojo daug skirtingų augalų ir buvo patyrę virėjai.

„Mūsų eksperimentai rodo, kad šiuos miltus galima maišyti su vandeniu ir kepti ant karštų akmenų. Galbūt jie buvo maišomi ir į sriubą", - sako mokslininkė.

Beveik visose švendrų ir paparčių rūšyse, kurių pėdsakų rado specialistai, buvo gausu krakmolo, iš kurio organizmas gauna daug angliavandenių ir energijos. Šių augalų šiuolaikiniuose meniu nėra, nes jie auga ilgai ir nėra tokie produktyvūs kaip, pavyzdžiui, kviečiai.

Harvardo universiteto archeologas Oferis Bar-Yosefas tikisi, kad nuo šiol jo kolegos kreips daugiau dėmesio į nuosėdas ant akmens amžiaus grūstuvų.

„[Atradimas] padės susidaryti aiškesnį Paleolito žmonių mitybos vaizdą, - sako mokslininkas. - Galbūt jis turės įtakos ir šiuolaikiniams mitybos ekspertams, kurie rekomenduoja valgyti mėsą ir taip pailginti gyvenimą".

Ši frazė tikriausiai buvo skirta paleolito mėsiškos mitybos gerbėjams, kadangi paneigia ankstesnes studijas, tvirtinusias, jog akmens amžiaus žmonės valgė tik mėsą. Senųjų medžiotojų galimo raciono pagrindu sudaryta dieta dar vadinama "urvinio žmogaus dieta" - šis mitybos režimas nepripažįsta angliavandenių kupino maisto, pavyzdžiui, duonos ar dribsnių. Šiuolaikiniai tokios dietos gerbėjai paprastai minta tik liesa mėsa, daržovėmis ir vaisiais. Pirmą kartą ši dieta buvo išpopuliarinta gastroenterologo Walterio L. Voegtlino, kurio 1975 m. knygoje buvo giriami medžiotojų – rinkėjų dietos privalumai.

Komentarai (1)