Senoviniame „norų šulinyje“ – netikėtas radinys. Daugiau tokių pasaulyje nėra pavykę aptikti ()
Archeologinių kasinėjimų metu Romos imperijos laikų šulinyje buvo rastas nepažeistas vištos kiaušinis, kuriame tebėra trynys ir baltymas, skelbia „IFLScience“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug 1700 metų senumo margą kiaušinį per kasinėjimus netoli Eilsberio miestelio Bekingemšyre, Jungtinėje Karalystėje neseniai aptiko Oksfordo (JK) archeologų bendrijos mokslininkai.
Jis buvo rastas kartu su kitais kiaušiniais pintame krepšyje, esančiame teritorijoje, kurioje, kaip manoma, kadaise buvo romėnų „norų šulinys“. Deja, kasinėjimų metu kiti kiaušiniai suskilo ir paskleidė „neįtikėtinai sieringą kvapą“.
Tačiau vienas kiaušinis liko sveikas. Apstulbusi dėl nepaprastos jo būklės, tyrėjų komanda atliko jo mikrokompiuterinę tomografiją. Tyrimas atskleidė, kad išlikusiame kiaušinyje buvo oro maišelis, pripildytas lipnaus pusiau klampaus skysčio – kuris, kaip manoma, buvo kiaušinio trynys ir baltymas.
|
Be kiaušinių, lauko tyrimų metu netoli Eilsberio aptikti keraminiai indai, pintas krepšys, monetos, odiniai batai ir gyvūnų kaulai.
Neįtikėtinai retas atvejis, kad kiaušinis išliktų nepažeistas 17 šimtmečių.
Atsižvelgdami į amžių ir būklę, tyrėjai mano, kad šis kiaušinis yra pirmasis tokio pobūdžio radinys iš romėnų laikų Didžiosios Britanijos – ir netgi gali būti seniausias netyčia išlikęs paukščio kiaušinis pasaulyje.
„Manome, kad šis kiaušinis yra unikalus. Tai seniausias atsitiktinai išlikęs paukščio kiaušinio pavyzdys, rastas Jungtinėje Karalystėje, ir mes nežinome jokio analogiško pavyzdžio pasaulyje“, – teigia Londono gamtos istorijos muziejaus, į kurį buvo išsiųstas egzempliorius, vyresnysis paukščių ekspozicijos kuratorius Douglasas Russellas.
„Yra senesnių kiaušinių, kurie buvo sąmoningai saugomi. Pavyzdžiui, Gamtos istorijos muziejuje saugoma nemažai mumifikuotų šventųjų ibių kiaušinių iš senovės Egipto. Tiek egiptiečių mumifikuoti kiaušiniai, tiek šie romėnų kiaušiniai buvo aukos dievams, – aiškina D. Russellas. – O šie romėnų kiaušiniai žavūs ir išsiskiria tuo, kad kiek galime spręsti, jie buvo palyginti švieži ir nepakitę, kai buvo užkasti, o dirvožemio sąlygos juos tiesiog netyčia išsaugojo“, – pridūrė jis.
Kiaušinius, kaip gyvybės ir atgimimo simbolį, romėnai dažnai naudojo laidojant ir aukojant dievams. Galbūt šie rasti kiaušiniai buvo viena iš tokių dovanų dievams, rašo „IFLScience“.
