Įspūdingas radinys – Lietuvos kaimynystėje metalo detektoriumi aptiko husaro šarvus (Foto) ()
Mikulovicų kaimo laukuose pietryčių Lenkijoje rasti XVII a. husarų šarvai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkų ieškotojas su metalo ieškikliu ir „YouTuber“ turinio kūrėjas Patrykas Chmielewskis, dar žinomas kaip „Profesor Detektorysta“ (liet. Profesorius Detektorininkas), praėjusį mėnesį padarė vieną įdomiausių savo atradimų: aptiko dalį XVII a. husarų šarvų.
Netikėtai geros būklės šarvo fragmentai liudija įdomų Europos istorijos laikotarpį Lenkijoje ir už jos ribų. Daugiau nei tris šimtmečius šarvai gulėjo apie 60 cm po žemės paviršiumi.
Husarai buvo lengvoji kavalerija ant greitų žirgų. Husarai buvo įgudę raiteliai, kurie buvo atrenkami iš turtingiausių Lietuvos ir Lenkijos bajorų. Jie buvo gerai žinomi dėl „sparnų“, kuriuos nešiojo ant nugaros arba tvirtino prie balnų. Šiems sparnai buvo kuriami į medinių sparno formos rėmus dedant erelio plunksnas. Šių papildomų priedų plasnojimo metu keliamas triukšmas turėjo gąsdinti priešo žirgus.
Spalvingus kostiumus mėgę husarai taip pat dėvėjo leopardų ar panašių gyvūnų kailius, kurie buvo naudojami kaip apsiaustai, dengiantys šarvus.
P. Chmielewskis rado šarvus naudodamas metalo detektorių ariamame lauke Mikulovicuose (Lenkija). Maždaug 60 cm gylyje jis rado kelis metalo gabalus, kuriuos nunešė į vaivadijos paminklosaugos tarnybą.
Pranešime spaudai patvirtinama, kad P. Chmielewskio rasti metalo gabalai yra dalis husaro šarvų.
„Šarvai yra nepilni, trūksta pagrindinio kirasos elemento, kurį sudaro liemenės krūtininė ir nugarinė dalys, bei vieno iš pečių šarvo, – teigia dr. Marekas Florekas iš Sandomiero vaivadijos paminklų apsaugos tarnybos filialo. – [Tačiau rastas] kairiojo peties šarvas, abiejų dilbių šarvai (angl. bracers, Lrytas.lt past.), ir pusapvalis šalmas, t. y. šalmas su dviem vadinamaisiais skruostais ir vadinamuoju raktikauliu, saugantis kaklą ir pakaušį.“
Šarvai yra be puošybos elementų – o tai rodo, kad jie buvo pagaminti vietoje, greičiausiai vietinio didiko užsakymu. Mokslininkai mano, kad jie datuojami XVII a.
„Remdamiesi šalmo forma, su didele tikimybe galime teigti, kad [šarvai] yra iš XVII a. pirmosios pusės, – pranešime spaudai cituojamas Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto mokslininkas. – Jie yra šiek tiek surūdiję, ir tik po konservavimo darbų galėsime tiksliau nustatyti jų pagaminimo datą.“
Po konservavimo šarvai keliaus į Sandomiero pilies muziejų, rašo „Arkeonews“.
