Iki šiol glumina mokslininkus. Kas šie paslaptingi tūkstantmečių senumo radiniai (Foto)  ()

Nors dažnai teigiama, kad kai kurie radiniai archeologus stačiai išmuša iš vėžių, iš tikro daugelio objektų paskirtį galop pasiseka įminti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Deja, yra ir išimčių. Mokslininkai ir dabar negali tiksliai pasakyti, kam buvo reikalingi toliau išvardyti daiktai. Kita vertus, štai tokius radinius gaubiančios paslaptys yra viena iš priežasčių, kodėl archeologiniai kasinėjimai taip masina specialistus ir plačiąją visuomenę, rašoma portale „ScienceAlert“.

1. Akmeniniai rutuliai iš neolito

Paslaptingiems radiniams tenka priskirti preciziškai išraižytus akmeninius rutulius, kurių daugiausia buvo rasta Škotijoje. Tai vėlyvuoju neolito laikotarpiu (maždaug 3200–2500 m. pr. Kr.) datuojami objektai.

Iš viso pavyko rasti daugiau nei 425 tokius rutulius. Beveik visi jie – maždaug kriketo kamuolio dydžio, ištašyti iš įvairių rūšių akmenų. Rutulių paviršius išraižytas taip, kad atrodo suskirstytas į kelis apskritimus, o vietomis – rievėtas ir rantytas.

Rutulius dabinantys ornamentai yra spiralių arba koncentrinių apskritimų pavidalo, primenantys to meto keramikos ir paminklinių akmenų dekoracijas.

Vieni rutuliai buvo rasti kapavietėse, kiti – gyvenviečių teritorijose. Tarp jų beveik nėra vienodų, be to, daugelis buvo rasti kaip pavieniai objektai, nepriklausantys kokiam nors rinkiniui. Ant kai kurių rutulių matyti ryškios nusidėvėjimo žymės.

Nuo pat akmeninių rutulių atradimo XIX a. mokslininkai įnirtingai diskutuoja, kokia galėjo būti pirminė šių objektų paskirtis. Daugelis rutulių buvo rasti atsitiktinai. Kai kurie buvo jokių nuorodų į kilmę neturintys meno kolekcijų egzemplioriai. Labai retai jų kontekstas pasirodydavo artimas archeologijai.

Ar tai buvo sviediniai, skirti apsiginti nuo plėšrūnų? O gal jie buvo naudojami per karinius susirėmimus? Gal tai tiesiog žaislai? O galbūt svarmenys, namų dekoro elementai, mnemoninės priemonės, rutuliniai guoliai megalitams judinti, gijų laikikliai? Atsakymo vis dar nežinome.

2. Dodekaedrai iš romėnų viešpatavimo laikotarpio

Šie intriguojantys objektai buvo pristatyti kaip tikra sensacija, o dar vieno tokio egzemplioriaus atradimas Linkolnšyro grafystėje vėlei įaudrino specialistus, trokštančius išsiaiškinti, kokia galėjo būti jų funkcija, rašo „The Conversation“.

 

 

Mįslingi dodekaedrai datuojami maždaug 43-410 metais Didžiojoje Britanijoje trukusiu romėnų viešpatavimo laikotarpiu. Maždaug 130 tokių dvylikasienių buvo rasta buvusios Romos imperijos šiaurės vakarų provincijose. Visi jie – nepriekaištingi vario lydinio gaminiai.

Tokių objektų neteko pastebėti nei pavaizduotų senovės mene, nei aprašytų literatūroje. Jų dydis nėra standartinis, be to, ant jų nėra nusidėvėjimo žymių, galinčių sufleruoti apie paskirtį. Archeologai niekaip negali apsispręsti, kokia galėjo būti šių dvylikasienių funkcija.

3. Klinties būgnai iš neolito

1889 metais kasinėjant Šiaurės Jorkšyre aptiktą vaiko kapą buvo iškasti trys iš klinties išskaptuoti cilindrai raižytais šonais. Ant Folktono klinties būgnų pavadinimą gavusių radinių įrėžti ornamentai labai primena akis, nosis ir antakius.

 

Vėliau, 1993 metais, Lavanto parapijoje, Sasekso srityje, buvo iškastas dar vienas būgnas, tik šis jau buvo plikas, be dekoracijų. Užtat 2015 metais Burton Agnes kaime, Jorkšyre, rastas analogiškas objektas buvo net labai išdekoruotas.

 

Prie Burton Agnes būgno buvo aptiktas kalkakmenio rutulys, kaulinis smeigtukas ir trijų vaikų palaikai, vieni iš kurių datuojami 3005–2890 m. pr. Kr.

Ant būgnų išrėžtų raštų motyvai atitinka neolito laikotarpiu datuojamų akmens rutulių estetinę tradiciją.

Nors yra pavadinti būgnais, vargu ar aptikti akmens cilindrai buvo naudojami kaip muzikos instrumentai – ant jų nėra šitai paliudyti galinčių trankymo žymių.

Vieni mokslininkai spėja, kad būgnų apimtis galėjo būti laikyta ilgio vienetu – ilgąja pėda. Kiti galvoja, kad akmens cilindrai galėjo pasitarnauti kaip šablonai, naudoti gaminant tarą iš greitai gendančių medžiagų, pavyzdžiui, medines dėžes ar pintines. Treti laikosi nuomonės, kad geometriniai raižiai galėtų būti susiję su astronominiais stebėjimais.

Vis dėlto tai, kad būgnai buvo palaidoti kartu su vaikais, verčia ieškoti labiau įtikinamos versijos.

 

4. Atviri žiedai iš bronzos amžiaus

Bronzos amžius išsiskiria kaip ypatingo aukso apdirbimo laikotarpis. Iš aukso plokštelių ir vielos buvo gaminami itin dekoratyvūs papuošalai. O Airijos, Didžiosios Britanijos ir kai kurių Prancūzijos regionų teritorijose pavyko rasti vėlyvuoju bronzos amžiumi (apie 1000–800 m. pr. Kr.) datuojamų nedidelių atvirų žiedų.

 

Paprastai šie objektai aptinkami poromis ir kai kurie yra lygaus paviršiaus, o kai kurie – smulkiai išgraviruoti.

Remiantis pastarojo meto interpretacijomis, tai galėjo būti ant nosies arba ausų segami žiedai arba plaukų papuošalai. Deja, tokie paaiškinimai neįtikina, nes dėl specifinės formos štai tokius papuošalus būtų buvę labai sunku arba nepatogu nešioti.

 

Abejoti verčia ir tai, kad nėra konteksto: kitaip nei Turkijoje atkasti veido papuošalai, nesujungti žiedai nebuvo aptikti ant kaukolių ar greta jų.

5. Kosmetikos grūstuvės iš romėnų viešpatavimo laikotarpio

Kosmetikos grūstuvės – tai nedideli iš vario lydinio pagaminti įrankiai. Viena jų dalis primena rankeną su grioveliu, o kita – grūstuvą, kuris gali būti vamzdelio arba švytuoklės pavidalo. Tokios grūstuvės dažnai yra su kilpelėmis ir turi žmonių arba gyvūnų atvaizdus imituojančių formų antgalius.

 

Neretai dekoratyviniais tokių įrankių motyvais, lygiai kaip romėnų viešpatavimo laikotarpį Didžiojoje Britanijoje siekiančių indų (puodelių, kibirų ir kt.) atveju, tampa vandens paukščiai ir galvijai. Falinė simbolika ant kai kurių dirbinių galėtų būti aliuzija į vaisingumą.

 

Kosmetikos gamybos rinkinių randama beveik vien Didžiojoje Britanijoje: žemyninėje Europoje aptinkamas vos vienas kitas. Jie siejami su laikotarpiu, trukusiu nuo vėlyvojo geležies amžiaus iki pradinio romėnų viešpatavimo etapo pabaigos (t. y. nuo 100 m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr.).

Dėvėjimosi analizė parodė, kad šios trintuvės buvo judinamos iš vieno šono į kitą. Tikėtina, kad ilgainiui jas išstūmė visoje Romos imperijoje naudotos marmuro plokštelės, su kuriomis buvo darbuojamasi sukamaisiais judesiais.

Vis dėlto šiuo atveju paslaptis – ne funkcija, o tai, kas buvo gaminama naudojant štai tokius įnagius. Tarp galimų versijų – vaistai, afrodiziakas, kosmetika ir narkotikai.

Natasha Harlow, Notingemo universiteto Klasikos ir archeologijos katedros garbės mokslinė bendradarbė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(20)
(0)
(20)

Komentarai ()