Remiantis naujausio tyrimo išvadomis, ankstyvųjų naujųjų laikų žmonių ir neandartaliečių gyvenimo trukmė greičiausiai buvo panaši. Tad neandartaliečiai išnyko ne todėl, kad, kaip manyta anksčiau, gyveno vidutiniškai trumpiau už žmones, o todėl, kad pastarieji buvo arba vaisingesni, arba rečiau mirdavo jų kūdikiai.

Fosilijų tyrimas, atliktas siekiant įvertinti vienu laikmečiu, maždaug apie 150 tūkst. metų gyvenusių žmonių ir neandartaliečių mirtingumą, rodo, kad 20-40 m. amžiaus suaugusiųjų ir vyresnių nei 40 m. suaugusiųjų santykis abiejose grupėse buvo beveik toks pats, teigia Sent Luise įsikūrusio Vašingtono universiteto antropologijos profesorius Erikas Trinkausas (Erik Trinkaus). Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences”.

Vyresnio amžiaus neandartaliečių palaikai yra aptinkami rečiau nei ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių palaikai, kas paskatino kai kuriuos mokslininkus teigti, kad neandartaliečiai iš prigimties turėjo trumpesnę gyvenimo trukmę, prisidėjusią prie jų išnykimo.

„Jei iš tikrųjų buvo ankstyvųjų naujųjų laikų žmonių demografinis pranašumas, bent jau vėlyvojo pleistoceno žmogaus evoliucijos pereinamosiose fazėse, tai turėjo būti padidėjusio vaisingumo ir/ar mažesnio kūdikių mirtingumo pasekmė”, - darbo išvadose teigia E. Trinkausas.

Mažai tikėtina, kad šiam demografiniam pokyčiui įtakos galėjo turėti suaugusiųjų žmonių ilgaamžiškumas ar nedideli vystimosi tempų pokyčiai”, - teigia mokslininkas.

Komentarai (7)