Indonezijos urve rastas artefaktas, įrodantis mūsų protėvių migraciją per jūras ()
Archeologai aptiko seniausių įrodymų, kad žmonės į Ramųjį vandenyną atvyko daugiau nei prieš 50 tūkst. metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Indonezijos saloje esančioje oloje rastas medžio dervos artefaktas padėjo atskleisti, kada ir kaip Homo sapiens protėviai migravo į šias salas, kokiais keliais jie keliavo ir prie kokių iššūkių prisitaikė naujoje aplinkoje.
Tarptautinė mokslininkų komanda, į kurią įeina mokslininkai iš Naujosios Zelandijos, Vakarų Papua ir Indonezijos, daro prielaidą, kad ši derva, seniausia iš visų rastų už Afrikos ribų, buvo naudojama ugniai kurti, laivams statyti ar akmeniniams įrankiams gaminti.
Tyrimų duomenimis, dervos naudojimas buvo kruopštus kelių etapų procesas, kurio metu buvo nupjaunama medžio žievė, kad medžiaga iš pradžių lašėtų, paskui kietėtų ir tik tada būtų suformuota į norimą formą.
|
Paskelbtos išvados ypač pagilina mūsų supratimą apie ankstyvųjų jūrininkų, kurie drąsiai plaukė iš Azijos į Ramiojo vandenyno salas ir gyveno atogrąžų miškuose, gebėjimą prisitaikyti.
Nors archeologai jau anksčiau žinojo, kad šie pirmieji jūrininkai buvo Ramiojo vandenyno salose nuo Vakarų Papua iki Aotearoa Naujojoje Zelandijoje gyvenančių vietinių tautų protėviai, tikslus jų apsigyvenimo jūroje laikas ir vieta liko neaiškūs.
Naujausi kasinėjimai Mololo urve, esančiame daugiau nei 100 metrų gylyje rytų Indonezijoje, atskleidė žmonių veiklos sluoksnius, gyvūnų kaulus, akmens dirbinius, kriaukles ir medžio anglis.
Gyvūnų kaulai rodo, kad Mololo žmonės buvo įgudę medžiotojai, kurie tikriausiai maitinosi sterbliniai gyvūnais ir sausumos paukščiais.
Tai rodo jų mitybos įvairovę ir leidžia manyti, kad pirmieji šio regiono gyventojai buvo ne tik jūrų specialistai.
Naujasis tyrimas rodo, kad šie priešistoriniai jūrininkai daugiau nei prieš 50 000 metų keliavo išilgai ekvatoriaus, kad pasiektų salas prie Vakarų Papua krantų.
Mokslininkų atradimas taip pat rodo, kad prieš 65 000 metų žmonės galėjo apgyvendinti senovinį Sahulos žemyną, kuris jungė Vakarų Papua su Australija.
Taip tyrėjai atrado daugiau faktų apie vieną sunkiausių mūsų protėvių migracijų per jūras, rašo „The Independent“.
