Egiptas nebuvo pirmasis. Senovės artefaktas iš Azerbaidžano perrašė istoriją (Foto) ()

2024-09-03

2018 m. kasinėdami archeologai Azerbaidžane aptiko senovinį artefaktą.

Žaidimo „Šunys ir šakalai“ lenta, rasta Egipte
© Metropolitan Museum of Art (public domain) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Game_of_Hounds_and_Jackals_MET_DP264105.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Azerbaidžane rasto senovinio artefakto tyrimai atskleidė, kad tai gali būti seniausia žinoma senovinio žaidimo lenta, kuris žinomas kaip „Šunys ir šakalai“ arba „58 skylių žaidimas“. Jis buvo rastas 2018 metais Abšerono pusiasalyje, netoli Kaspijos jūros, rašo „Arkeonews“.

Daugelį metų vyravo įsitikinimas, kad pirmieji stalo žaidimai atsirado Senovės Egipte. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad šių žaidimų šaknys gali būti Azijoje. Mokslininkai išsiaiškino, kad šis žaidimas taip pat buvo plačiai paplitęs Pietų Kaukaze maždaug tuo pačiu metu, todėl buvo iš naujo įvertinta jo istorinė kilmė.

The Discovery of a Bronze Age Game Board in Azerbaijan Challenges the Origin of One of the World’s Oldest Gameshttps://t.co/wj9HJCURDs pic.twitter.com/xBH4U1R8by
— Arkeonews (@ArkeoNews) August 30, 2024

[Vokietija] Fantastiškos kainos „Xiaomi“ robotas su flagmanų galimybėmis - paskutiniai vienetai („Xiaomi Mijia 3C Enhanced Edition“)

3456 3

Labai gera kaina

Iš Vokietijos

Ribotas kiekis

Puikios savybės ir galimybės

Išsamiau

„Šunys ir šakalai“, taip pavadinti dėl gyvūnų galvų, iškaltų ant kai kurių žaidimo figūrėlių, buvo populiarus žaidimas šimtmečius, nuo bronzos iki geležies amžiaus. Žaidimo lentą sudaro 58 skylutės, išdėstytos tam tikra tvarka, ji datuojama trečiuoju tūkstantmečiu prieš Kristų. Žaidimo lentos skyrėsi priklausomai nuo regiono, o lentos išdėstymas, apimantis tam tikras skylutes jungiančias linijas, rodė sudėtingas žaidimo taisykles.

Egipte seniausia žinoma tokio tipo lenta buvo rasta El Asasifo kape, datuojama 2064–1952 m. pr. Kr. Tai, kartu su kitais radiniais Mesopotamijoje, Levante ir Anatolijoje, paskatino archeologus iškelti hipotezę, kad žaidimas atsirado Egipte arba Pietvakarių Azijoje.

Tačiau naujausi radiniai Abšerono pusiasalyje rodo priešingai. Geriausiai išsilaikęs egzempliorius buvo rastas Gobustano nacionaliniame draustinyje, vietovėje prie Kaspijos jūros. Tyrėjai susiejo šį žaidimo pavyzdį su viduriniuoju bronzos amžiumi, o tai rodo, kad žmonės šiame regione žaidė daug anksčiau, nei manyta anksčiau.

Tyrimo autoriai Walteris Christas ir Rahmanas Abdullajevas pažymėjo, kad seklių įdubimų ir siaurų kanalų raštas labai panašus į panašias lentas, randamas Pietvakarių Azijoje ir Egipte.

Žaidimas galėjo būti svarbus kasdienio piemenų gyvenimo aspektas, ypač žiemos mėnesiais.

Šią teoriją patvirtina šiose vietose rastų keramikos fragmentų analizė, kuri rodo, kad šiose teritorijose sezoniškai gyveno piemenų bendruomenės.

Gauti rezultatai rodo, kad Abčerono pusiasalis buvo didelio kultūrinio tinklo, jungusio Kaukazą su pietų civilizacijomis, ypač su Mesopotamija ir Egiptu, dalis.

Nors tyrimas rodo, kad žaidimas galėjo atsirasti pietvakarių Azijoje prieš išpopuliarėdamas Egipte, mokslininkai perspėja, kad reikia daugiau įrodymų, kad žaidimo išradimas būtų priskirtas kokiai nors konkrečiai kultūrai.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Arkeonews

Aut. teisės: MTPC

(16)

(2)

(14)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()