„Su vertingomis įkapėmis.“ Aptiktas 1700 metų senumo „barbaro“ kapas ()
Archeologai Vokietijoje aptiko 1700 metų senumo kapą, kuriame palaidotas Romos imperijos pakraštyje gyvenęs „barbaras“ su vertingomis įkapėmis, įskaitant stiklo dirbinius, keramikos indus ir plonadantes šukas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai Vokietijoje aptiko 1700 metų senumo kapą, kuriame palaidotas Romos imperijos pakraštyje gyvenęs „barbaras“ su vertingomis įkapėmis, įskaitant stiklo dirbinius, keramikos indus ir plonadantes šukas.
Kape, kuris, kaip manoma, datuojamas IV a. pirmąja puse, rasti maždaug 60 metų amžiaus mirusio vyro palaikai. Jis buvo rastas gegužę atliekant kasinėjimus prieš naujų namų statybą Geršteteno kaimo centre, maždaug už 64 km į rytus nuo Štutgarto miesto pietvakarių Vokietijoje, sakoma Štutgarto regiono tarybos pranešime.
Pranešama, kad kapas buvo sudėtingai įrengtas ir aptvertas medine kamera, jis buvo vienišoje, bet gerai matomoje vietoje.
|
Tarp įkapių viena stiklinė taurė – ypač aukštos kokybės ir galėjo būti gauta iš netoliese esančio romėnų forto Guntijoje (dabar Günzburgas), o kitų įkapių išskirtinės savybės leidžia manyti, kad jos atkeliavo iš šiauriau esančio Elbės-Zalės regiono dabartinėje centrinėje Vokietijoje.
Barbariškoji Germanija
Šiaurinė Romos imperijos riba šiame regione – vadinamoji „Aukštutinės Germanijos riba“ – ėjo į šiaurę nuo Geršteteno – už jos buvo žemės, žinomos kaip „Magna Germania“ arba Didžioji Germanija, kuriose gyveno germanų gentys.
Romos kontroliuojamą teritoriją griežtai saugojo pasienyje esančiuose fortuose – pavyzdžiui, Guntijos forte – įsikūrę legionieriai, tačiau už fortų ribų buvo praktikuojami germaniškas gyvenimo – ir laidojimo – būdas.
Romėnai germanus vadino barbarais – graikiškas žodis, iš pradžių reiškęs „kitaip kalbančius žmones“, kurį jie taikė ne romėnams, gyvenantiems už jų teritorijos ribų. Po V a. germanų barbarai, vadovaujami vestgotų ir vandalų, įsiveržė į romėnų žemes pietuose ir pagreitino imperijos žlugimą.
Restauravimo darbai
Skelbiama, kad Gerštetene palaidotas vyras greičiausiai buvo vienas iš alemanų – germanų genčių federacijos, kurios žmonės gyveno netoli Aukštutinio Reino slėnio. To meto alemanų kapai regione aptinkami retai. Paprastai jie randami grupėmis po 5–12 asmenų, o archeologai mano, kad gretimoje vietovėje dar gali būti rasti dar du kapai.
Geršteteno germanų kapavietės artefaktai nugabenti į netoliese esančio Eslingeno miesto restauravimo dirbtuves.
Žmonių kaulai vis dar liko kapavietėje – kad archeologai galėtų juos užfiksuoti – tačiau paimtas vieno mirusiojo šonkaulio mėginys, ir Manheimo miesto laboratorijoje buvo atliktas datavimas radioaktyviąja anglimi. Rezultatai parodo, kad vyras buvo palaidotas tarp 263 ir 342 m., rašo „Live Science“.
