„Tai ypatingos galios demonstravimas.“ Sibire aptiko kai ką šiurpaus (Foto) ()
Archeologai milžiniškame priešistoriniame piliakalnyje pietų Sibire aptiko „unikalaus“ paaukojimo ritualo įrodymų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašoma žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime, šie įrodymai buvo aptikti atliekant kasinėjimus Tunnugo vietovėje Tuvoje, Rusijoje.
Kasinėjimų metu piliakalnyje aptikta fragmentuotų mažiausiai 18 arklių ir vieno žmogaus palaikų, iš kurių galima spręsti, kad jie buvo paaukoti po piliakalniu palaidoto elitinio asmens garbei.
Palaikai rasti kartu su „skitų stiliaus“ artefaktais ir jojimo įranga. Šie radiniai rodo, kad šis palaidojimas yra ankstyvas skitų laidojimo ritualų, orientuotų į žirgus ir aprašytų klasikiniuose Europos tekstuose, pavyzdys. Skitai buvo geležies amžiaus Eurazijos stepių gyventojai, žinomi dėl savo į žirgus orientuotos kultūros ir savito „gyvūnų stiliaus“ meno.
https://t.co/dHrv89nn72#scythian#turkic#turks https://t.co/UbCztAUPzH pic.twitter.com/4z5C8R5bdy
— Mukan (@Enzoenzo3434) October 8, 2024
|
„Atradome unikalų palaidojimo ritualo, ilgą laiką laikytą graikų istoriko Herodoto prasimanymu, kuriuo siekta, kad stepių nomadai atrodytų barbariškesni, pavyzdį, – sakė vyresnysis tyrimo autorius, archeologas Gino Caspari. – Tai ypatingos galios demonstravimas. Įsivaizduokite, kad keliaujate per stepes ir užklystate į vietą, su tokiu pūvančių lavonų išdėstymu. Mažai kas jums taip aiškiai parodys, kad su šių kraštų žmonėmis nevalia susipykti.“
Naujausi radiniai piliakalnyje leidžia manyti, kad jis priklausė su skitais susijusiai tautai. Žinoma, kad skitai migravo iš Vidurinės Azijos į Ponto stepę dabartinėje pietvakarių Rusijoje ir Ukrainoje, tačiau tiksli jų kilmė lieka neaiški.
Naujausi radiniai yra vienas ankstyviausių skitų laidojimo praktikos pavyzdžių, rodančių, kad skitai, geriausiai žinomi iš Rytų Europos, buvo kilę gerokai toliau iš rytų.
„Skitai dažnai suprantami kaip etninė sąvoka, – sakė G. Caspari. – Tunnugo gyventojai nebuvo skitai siaurąja šio žodžio prasme. Mes nežinome, kaip jie save vadino. Tačiau jų kultūra turi daug skitų kultūros bruožų, kuriuos vėliau aptinkame šiauriniame Juodosios jūros regione iki pat Eurazijos stepių. Apibendrinant galima teigti, kad jie buvo kultūriškai glaudžiai susiję. Tačiau jie nelaikė savęs nei viena tauta, nei imperija“.
Palaidojime taip pat pastebimi kai kurie elementai, būdingi vėlyvojo bronzos amžiaus pavyzdžiams Mongolijoje. Tai leidžia manyti, kad skitų laidojimo ritualai iš dalies atsirado dar toliau į rytus ir pietus, kartu su Mongolijos bronzos amžiaus žirgų kultūromis.
„Tai dar vienas atvejis, išryškinantis ankstyvajame geležies amžiuje vykusius didžiulius pokyčius ir idėjų perdavimą didžiuliais atstumais Eurazijos stepėse“, – sakė G. Caspari.
Parengta pagal „Newsweek“.
