Ispanijos urve – neįprasta neandertaliečių kolekcija. „Reikia iš naujo įvertinti jų pažintinius gebėjimus“ ()
Maždaug prieš 40 000-50 000 metų Europoje, be protingo žmogaus, gyveno neandertaliečiai. Tačiau jų egzistavimo pėdsakai palaipsniui išnyko, įvairiais vertinimais, laikotarpiu nuo 40 tūkstančių (tikrai) iki 28 tūkstančių (ginčytina) metų, o tai rodo jų išnykimą.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ilgą laiką buvo manoma, kad neandertaliečiai nebuvo itin protingi, tačiau naujas tyrimas rodo, kad šie senieji Žemės gyventojai kolekcionavo daiktus ir pasižymėjo abstrakčiu mąstymu.
Iki 2019 m. buvo manoma, kad neandertaliečiai ir šiuolaikinių žmonių protėviai išsiskyrė maždaug prieš 500 000-600 000 metų. Tačiau neandertaliečių protėvių palaikų, aptiktų Kaulų oloje (Sima de los Huesos) Šiaurės Ispanijoje, analizės parodė, kad atsiskyrimas įvyko maždaug prieš 800 000 metų.
Dabar kitame Ispanijos urve, vadinamame Prado Vargas (Prado Vargas), aptikta neandertaliečių maždaug prieš 50 000 metų surinktų jūrinių fosilijų kolekcija.
Tai, pasak žurnale „Quaternary“ paskelbto naujo tyrimo autorių, rodo, kad neandertaliečiai pasižymėjo abstrakčiu mąstymu, ir gali paskatinti iš naujo įvertinti jų pažintinius gebėjimus.
|
Kasinėjimų metu (jų apatinė riba datuojama prieš 100,5 mln. metų, o viršutinė – prieš 66 mln. metų) rastų 15 viršutinės kreidos periodo jūrinių fosilijų egzempliorių tarpe yra Gryphaeidae, Pectinidae, Cardiidae, Pholadomyidae, Pleurotomariidae, Tylostomatidae ir Diplopodiidae šeimų atstovai.
Visos šios fosilijos, išskyrus vieną, kuri tikriausiai buvo naudojama kaip kaplys arba smūginis įrankis (tai rodo būdingos žymės), nebuvo naudojamos kaip įrankiai ar papuošalai.
Neandertaliečio urve pirmą kartą rasta tiek daug artefaktų. Anksčiau tokie radiniai buvo pavieniai.
Burgoso universiteto (Ispanija) tyrėjų komanda pažymėjo, kad daiktų, neturinčių jokios utilitarinės vertės, rinkimas rodo gebėjimą suteikti jiems ypatingą simbolinę ir (arba) estetinę reikšmę.
„Neandertaliečiai galėjo rinkti šias fosilijas dėl jų neįprastos formos ar retumo, o tai rodo, kad jie turėjo sudėtingus pažintinius procesus“, – daro išvadą mokslinio straipsnio autoriai.
Tarp priežasčių, dėl kurių šie senovės planetos gyventojai galėjo rinkti fosilijas, komanda išskyrė estetinį interesą (fosilijų forma ir išvaizda), simbolinę ar ritualinę reikšmę (pavyzdžiui, siekiant sustiprinti socialinius ryšius) ir vaikišką veiklą (urve rasta vaikų, kurie galėjo su jomis žaisti ir mokytis, palaikų).
Šis atradimas papildo vis gausėjančius įrodymus apie sudėtingesnį neandertaliečių elgesį ir mąstymą.
„Neandertaliečiai galėjo turėti abstraktaus mąstymo gebėjimų, panašių į šiuolaikinių žmonių. Šie atradimai atveria naujas perspektyvas suprasti jų kultūrą ir socialinę organizaciją“, – apibendrino tyrėjai.
Taigi šis archeologinis radinys gali rodyti, kad neandertaliečiai buvo pirmieji kolekcionieriai žmonijos istorijoje ir juos supančiu pasauliu domėjosi ne tik utilitariniu, bet ir estetiniu bei simboliniu požiūriu.
