„Su pjautuvu ant kaklo.“ Atkūrė Lietuvos kaimynystėje palaidotos „vampyrės“ atvaizdą (Foto) ()
Šiaurės Lenkijoje rasti jaunos moters palaikai su pjautuvu ant kaklo ir spyna ant kairiojo kojos piršto sukėlė daug klausimų. Jos tapatybė – ir kodėl ji buvo palaidota tokiomis aplinkybėmis – yra paslaptys, kurias tyrėjai tik pradeda įminti, rašo CNN.
© Engin Akyurt (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/human-skull-2098602/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai pirmą kartą šį baugų XVII a. palaidojimą aptiko 2022 m. Pagal XVII a. vietos folklorą, lavonas su pjautuvu ant kaklo negalėjo „prisikelti iš kapo“ – tokia jo padėtis būtų nupjovusi galvą žmogui. Todėl mokslininkai darė prielaidą, kad vietiniai galėjo laikyti moterį demone arba vampyre – ir ją taip palaidojo, bijodami, kad ši prisikels.
Vis dėlto, kilo klausimų, kas buvo ši moteris ir kodėl vietiniai jos taip bijojo. Mokslininkai iki šiol tyrinėja palaikus, kad rastų atsakymus į šiuos klausimus.
Dabar, remdamiesi kaukolės kontūrais ir iš skeleto paimtame DNR mėginyje esančia informacija, mokslininkai atkūrė, kaip galėjo atrodyti moters veidas. Įspūdinga trimatė Zosios – kaip ją praminė vietos gyventojai – rekonstrukcija atskleidžia šiurpiame kape rasto žmogaus išvaizdą.
‘Real-life vampire’ discovered padlocked and pinned inside grave for 350 years, archaeologists reveal https://t.co/Ndwnhx4np3 pic.twitter.com/WGgvgEcFci
— New York Post (@nypost) October 28, 2024
Aukšto statuso pašalietė
|
Pasak palaikus atkasusios archeologų komandos vadovo Dariuszo Polińskio, atlikus stuburo analizę nustatyta, kad Zosia, kuriai mirties dieną buvo 18–20 metų, tikriausiai turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių galėjo būti linkusi patirti stiprius chroniškus galvos skausmus ir alpimo priepuolius.
Jos kape rastas šilko audinys ir metaliniai sidabro ir aukso siūlai – kurie, kaip manoma, buvo puošnaus galvos apdangalo ar skarelės dalius – leidžia manyti, kad ji buvo kilusi iš turtingos šeimos.
Iš DNR ir cheminių izotopų, rastų palaikų liekanose, gauta informacija rodo, kad mergina galėjo būti kilusi iš pietų Skandinavijos, galbūt Švedijos. XVII amžiuje Lenkija ir Švedija kariavo daugybę karų, todėl Zosia galėjo būti savo bendruomenės atstumtoji. XVII a. Europoje taip pat buvo prasidėjęs vadinamasis mažasis ledynmetis – atšalimo laikotarpis, dėl kurio kai kur kilo derliaus trūkumas ir badas.
Mirusiųjų baimė
Pasak D. Polińskio, pakabinama spyna ir pjautuvas buvo pagaminti iš geležies – metalo, kuris, kaip manoma, turėjo apsaugoti nuo antgamtinių reiškinių, tačiau šie daiktai buvo padėti ant kūno ne vienu metu.
„Iš pradžių ji buvo palaidota karste su spyna ant piršto“, – sakė jis.
Tačiau pasak mokslininkų, vis tiek buvo bijančių, kad Zosios lavonas atgims, todėl ant jos gerklės buvo padėtas pjautuvas – kad sulaikytų lavoną nuo prisikėlimo iš kapo.
„Galbūt dėl kokios nors nelaimės ar kieno nors kito mirties jie nusprendė atkasti kapą“, – spėlioja D. Polińskis.
XVII a. toks kapų atkasimas buvo gana paplitęs šiame regione, nes žmonės nelaimes dažnai siejo su antgamtiniais mirusiųjų veiksmais, pasakoja mokslininkas.
2015 m. archeologai už kelių šimtų kilometrų esančiame kaime 400 metų senumo kapinėse rado penkis panašiu būdu palaidotus asmenis, rašo „Science Alert“.
Prie suaugusio vyro, kuriam buvo 35–44 metai, ir suaugusios moters, kuriai buvo maždaug 35–39 metai, gerklių taip pat buvo rasti prispausti pjautuvai.
Dar viena vyresnė moteris, kuriai mirties metu buvo 50–60 metų, buvo palaidota su ant klubų paguldytu pjautuvu, o ant gerklės – vidutinio dydžio akmeniu.
Kituose dviejuose kapuose, kuriuose prie skeletų gerklių išliko pridėti pjautuvai, aptikta suaugusi 30–39 metų amžiaus moteris ir jauna 14–19 metų amžiaus mergina.
„Mirusieji buvo kaltinami dėl įvairių nutikimų. Buvo tikima, kad mirusysis yra savotiškas kokios nors ligos ar mirties sukėlėjas“, – aiškina D. Polińskis.
Londono universiteto koledžo istorijos profesorius emeritas Martynas Rady sako, kad visose kultūrose tikima, jog mirusieji gali sugrįžti ir trukdyti gyviesiems.
„Paprastai „nemirėliai“ yra žmonės, kurie nugyveno smurto kupiną gyvenimą, mirė dėl smurto arba nebuvo palaidoti su tinkamomis laidotuvių apeigomis“, – teigia jis.
Ritualiniai palaidojimai
Pirmą kartą archeologai vietovę Pieńo kaimę šiaurės Lenkijoje atkasė 2005 m. Apie šią vietą nėra jokių rašytinių duomenų, ji nepažymėta ir žemėlapiuose. Geofiziniai tyrimai rodo, kad joje yra daug daugiau kapų, nei kelios dešimtys jau atkastų, teigia D. Polińskis.
Praėjus metams po Zosios kapo atradimo, ta pati komanda rado neįprastu būdu palaidotus vaiko palaikus. Skeletas buvo veidu žemyn, trūko viršutinės liemens dalies, o po kojomis buvo aptikta pakabinama spyna – panaši į tą, kokia buvo rasta ant Zosios kūno. Kitoje laidojimo vietoje aptiktas nėščios moters skeletas, kurio įsčiose tebebuvo vaisiaus liekanos.
D. Polińskio komanda iš naujo tiria anksčiau atkastus kapus dėl „antivampyriškų“ praktikų ir tikisi ištyrusi DNR mėginius suprasti, kaip juose palaidoti asmenys yra susiję tarpusavyje. Archeologas sako, kad išvados bus paskelbtos moksliniame žurnale kitais metais.
Parengta CNN ir „Science Alert“.
