„Visiškai kitoks pasaulis.“ Kas, jei persai būtų nugalėję Aleksandrą Didįjį ()
Mokslininkai mano, kad pasaulis, kuriame gyvename, būtų neatpažįstamai pasikeitęs, jei Makedonijos karaliaus žygiai Azijoje nebūtų buvę sėkmingi.
© Aay1373, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Cities_of_Alexander_the_Great.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aleksandras Didysis (arba Makedonietis), buvęs Makedonijos karaliumi 336–323 m. pr. Kr., vos per 13 metų sukūrė didžiulę imperiją, kuri tęsėsi nuo Balkanų pusiasalio iki Indijos.
Jo užkariavimai prasidėjo Persijoje, kur jis kovojo su karaliaus Darijaus III kariuomene šiuolaikinės Turkijos, Irako, Irano ir Egipto teritorijoje. Nugalėjęs Persijos imperiją, jis patraukė į rytus, užkariavęs šiuolaikinio Afganistano ir Pakistano žemes. Jis norėjo užkariauti šiuolaikinės Indijos teritoriją, bet pasuko atgal. 323 m. pr. Kr. Aleksandras Makedonietis staiga mirė Babilone, šiuolaikinio Irako teritorijoje.
Mokslininkai papasakojo, koks būtų šiuolaikinis pasaulis, jei Makedonijos karalius būtų pralaimėjęs persams, rašo „Live Science“.
Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo imperija subyrėjo, o jo kariuomenės vadai užgrobė valdžią įvairiose šios imperijos dalyse, suformuodami atskiras valstybes. Vėliau graikų kalba ir kultūra Artimuosiuose Rytuose klestėjo kelis šimtmečius.
|
Bet kas būtų, jei persai būtų nugalėję Aleksandrą Didįjį pačioje karo pradžioje? Kaip vystytųsi istorija? Istoriniai įrašai rodo, kad tai vos neįvyko per pirmąjį didelį mūšį tarp Makedonijos karaliaus ir Persijos imperijos – 334 m. pr. Kr. netoli Graniko upės šiuolaikinėje Turkijoje.
Istorikas Nikolaus Overtoomas iš Vašingtono valstijos universiteto (JAV) mano, kad jei persai būtų nugalėję Aleksandrą Didįjį, pasaulis, kuriame gyvename, būtų pasikeitęs neatpažįstamai. Pasak mokslininko, Aleksandro Makedoniečio užkariavimai ir po jo sekęs laikotarpis pažymėjo helenizmo eros pradžią. Tai buvo didžiulių kultūrinių, ekonominių ir geopolitinių mainų, pokyčių ir augimo laikotarpis, kai Graikijos civilizacija padarė didelę įtaką visuomenėms nuo Europos iki Indijos.
Overtoomas mano, kad jei Aleksandras Makedonietis būtų nugalėtas kare su persais, tai krikščionybė, atsiradusi tik praėjus 300 metų po Makedonijos karaliaus mirties, galėjo išnykti nespėjusi plačiai išplisti. Anot istoriko, graikų kalba buvo naudojama ankstyviesiems krikščionybės mokymams fiksuoti ir skleisti, o krikščioniškoms idėjoms greitai sklido Viduržemio jūroje ir Artimuosiuose Rytuose.
Jei nebūtų helenizmo eros, graikų kalba nebūtų tapusi viena populiariausių antikos kalbų. Taigi pirmieji krikščionys savo raštuose ir pamoksluose turėtų vartoti ne tokią veiksmingą ir pažįstamą kalbą. Todėl krikščionybė negalėtų tapti pasauline religija, o mūsų eros pradžioje net išnyktų.
Tęsinys kitame puslapyje:
Istorija būtų pasikeitusi daugeliu kitų būdų, jei persai būtų nugalėję Aleksandrą Didįjį. Vietoj helenistinio pasaulio, kuris senovėje pakeitė daugelį visuomenių, būtų buvęs persų pasaulis, garsėjantis savo tolerancija. Šis pasaulis tęstųsi nuo Indijos iki bent Graikijos. Tokiu būdu Persijos imperija kontroliuotų didžiąją dalį Artimųjų Rytų, kur žmonės galėtų laisvai praktikuoti savo religiją ir turėti savo kultūrinius papročius. Persijos imperijos sostinė Persepolio miestas, kurį užgrobė ir sunaikino Aleksandro Makedoniečio kariuomenė, savo didybe galėjo konkuruoti su Roma ir Atėnais.
Graikijos kolonistai nebūtų galėję įsikurti Artimųjų Rytų ir Egipto teritorijoje, todėl nebūtų susikūrę daug garsių miestų, tapusių graikų kultūros centrais. Tai yra, joks helenistinis pasaulis neegzistuotų. Nebūtų Ptolemėjų dinastijos, valdžiusios Senovės Egiptą beveik 300 metų, o Kleopatra, nebūtų tapusi viena garsiausių pasaulio karalienių.
O jei Aleksandras Makedonietis vėliau būtų pralaimėjęs persams?
Jei Aleksandras Didysis būtų nugalėtas persų vėliau, pavyzdžiui, Gaugamelos mūšyje (dabartinis Irakas) 331 m. pr. Kr., istorija vis tiek būtų pasikeitusi, nors ir ne tiek. Iki tol Aleksandras Makedonietis buvo užkariavęs Egiptą ir įkūręs Aleksandriją, o miestas galėjo vis dar klestėti.
Jeigu Makedonijos karalius būtų pralaimėjęs karą su persais dar vėliau, pavyzdžiui, mūšyje su naujuoju Persijos imperijos valdovu Besu (šiose pareigose jis pakeitė Darijų III), tai istorija vis tiek būtų kitokia.
Galbūt naujasis Persijos karalius sugebėtū atkurti Persepolį ir atgauti kontrolę Egipte ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje, tai yra, teritorijose, kuriose dabar yra Izraelis, Libanas, dalis Sirijos ir Jordanijos.
Kita vertus, Persijos imperija galėjo susiskaldyti dar labiau nei Aleksandro Makedoniečio. Tokiu būdu Romos imperija galėjo anksčiau pradėti Azijos ir Egipto užkariavimą ir taip tapti daug didesnė nei buvo.
Istorikai neatmeta fakto, kad romėnai galėjo sukurti neįtikėtino dydžio imperiją, kuri nusidriektų nuo Britų salų ir Iberijos pusiasalio vakaruose iki Indijos rytuose.
Galima tik spėlioti, prie ko tai privestų. Šiuo atveju mūsų pasaulis greičiausiai atrodytų visiškai kitaip, nes galbūt Romos imperija būtų atlaikiusi germanų genčių puolimą, o vėlesnė žmonių civilizacijos istorija būtų nuėjusi kitu keliu.
