„Plaukiojanti pilis.“ Tiria įspūdingą Baltijos jūroje nuskendusį laivą (Foto) ()
Archeologai tiria XV amžiaus karališko karo laivo, kuris, kaip teigiama, nuskendo po sprogimo 1495 metais, paslaptis.
© Ishkabibble (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Gribshunden#/media/File:Stern_view_of_Gribshunden_shipwreck_with_diver.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laivas „Gribshunden“ buvo asmeninis Danijos ir Norvegijos karaliaus Hanso (Jono) flagmanas. Jis nuskendo Baltijos jūroje, būdamas prišvartuotas prie Ronebio krantų Švedijoje, monarchui dalyvaujant aukščiausiojo lygio politiniame susitikime Kalmaro mieste.
Laivo nuolaužas dar XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje aptiko vietos narai, tačiau archeologų bendruomenė į jį atkreipė dėmesį tik 2001 m., o pastaraisiais metais laivo tyrimai įsibėgėjo.
„Šioje vietoje radome dalykų, kurie neturi precedento archeologiniu požiūriu. Viskas, kas susiję su šiuo objektu, yra žavinga“, – sakė Švedijos Lundo universiteto jūrų archeologas Brendanas Foley.
Underwater archaeologist Brendan Foley uncovered something truly unique at the Gribshunden shipwreck —an ancient tankard seemingly trying to escape his grasp. This delightful artifact is just one of the treasure trove of artifacts that have been rescued from a royal Danish… pic.twitter.com/VTbt3qYS3J
— Ancient Origins (@ancientorigins) February 4, 2025
|
Kadaise karališkasis karo laivas tarnavo kaip karaliaus „plaukiojanti pilis“. Dabar „Gribshunden“ (laivo pavadinimas reiškia „Grifonų šuo“, nors iš pradžių, atrodo, jis buvo vadinamas tiesiog „Grifonu“) yra viena geriausiai išsilaikiusių savo laikų laivų nuolaužų, nes Baltijos jūra yra mažai druskinga – o tai apsaugojo medinį laivą ir jo artefaktus nuo laivagraužių (medieną ardančių moliuskų).
35 metrų ilgio medinis laivas buvo vienas pirmųjų laivų, skirtų gabenti artileriją – tokie laivai palengvino tolimąsias keliones ir leido Europos kolonistams užkariauti, apgyvendinti ir eksploatuoti dideles pasaulio dalis.
Kol kas B. Foley ir jo kolegos atkasė apie 2 proc. laivo nuolaužų, tačiau teigia, kad jau rado pakankamai artefaktų, kad ekspertai galėtų dirbti dar ne vienerius metus.
„Hansas naudojo šį [laivą] kaip karinę tvirtovę, taip pat kaip administracinį centrą, kultūros centrą ir savo ekonominės politikos pagrindą, – sakė B. Foley. – Viso to įrodymų randame laive esančiuose artefaktuose.“
Komanda laivo nuolaužose aptiko keletą nepažeistų medinių arbaletų, taip pat ankstyvųjų rankinių ginklų – o tai atspindi perėjimo prie parakinių ginkų pradžią.
Taip pat rastas krepšelis, pilnas sidabrinių monetų, karaliaus egzotiškų prieskonių asortimentas – įskaitant gvazdikėlius, imbiero gabalėlius, juoduosius pipirus ir kumščio dydžio šafrano gabalėlius, pargabentus iš tokių tolimų vietovių kaip dabartinė Indonezija.
Tačiau B. Foley aiškina, kad jam iš tiesų svarbūs ne patys fiziniai artefaktai, o istorijos, kurias tokie daiktai gali papasakoti apie tai, kaip žmonės gyveno ir kaip keliavo praeityje.
„Laivo nuolaužos yra tarsi telefono skambučiai, <...>. Su tinkama technologija bei tinkamais ekspertais ir įžvalgomis mes galime klausytis šių senovinių telefono skambučių ir atkurti pokalbius“, – aiškino B. Foley.
Parengta pagal „Newsweek“.
