„5 000 metų senumo civilizacija.“ Tai sensacija. Ką rado mokslininkai ()
Sujungė palydovinius vaizdus ir dirbtinį intelektą.
© Pfly (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Arabian_Desert.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dirbtinio intelekto technologijos dėka po Saudo Arabijos smėlio kopomis buvo atrasta senovės civilizacija.
Šis atradimas tapo įmanomas po to, kai Romoje buvo rasta seniausia žydų pirtis. Žurnale „Geosciences“ paskelbtame tyrime teigiama, kad mokslininkų komanda iš Khalifos universiteto Abu Dabyje civilizaciją atrado naudodama naujovišką mašininio mokymosi algoritmą, kad ištirtų Rub al-Chalio rajoną, dar vadinamą „tuščiu kvartalu“.
Researchers discover 5000-year-old civilization underneath world's largest desert
— nimrodog (@nimrodog) March 15, 2025
A civilization has been discovered under the sand dunes of Saudi Arabia thanks to the advances of artificial intelligence.
https://t.co/BWFomGKTgs
Shared via the Google App
|
Ši dykuma užima daugiau nei 647 000 kvadratinių kilometrų Arabijos pusiasalio ir yra didžiausias ištisinis smėlio regionas planetoje. Šioje dykumoje yra Saruq Al-Hadid archeologinė vietovė, kurioje buvo rasta žmogaus veiklos pėdsakų, siekiančių 5000 metų į praeitį.
Šis atradimas tapo įmanomas dėl naujos tyrėjų sukurtos technikos, kuri sujungia palydovinius vaizdus ir dirbtinį intelektą, kad „automatizuotų ir pagerintų JAE ir kitų dykumų vietovių archeologinių vietovių atradimo ir kartografavimo procesą“.
Diana Francis, koledžo Aplinkos ir geomokslų laboratorijos (ENGEOS) vadovė, paaiškino, kad tyrimo tikslas buvo nustatyti archeologines vietas, paslėptas po smėliu.
Atsižvelgiant į klimatą ir į tai, kad didžioji šalies dalis yra dykuma, buvo labai sunku tyrinėti po smėliu. Valstybinė įstaiga „Dubajaus kultūra“, atsakinga už archeologinę vietovę, jau paskelbė apie planus pradėti kasinėjimus vietose, kurias pernai nustatė Khalifos universiteto komanda.
Tyrimo autoriai tikisi, kad „šiam tyrimui sukurti metodai gali būti pritaikyti archeologiniams darbams didesnėse teritorijose ir panašiose aplinkose, leidžiant geriau suprasti praeitį ir palengvinant tolesnius mokslinius tyrimus“.