Ar nelygybė bendruomenėje yra neišvengiama? Paskaičiavo Gini koeficientą ()
Nelygybė bendruomenėse nėra naujiena – tačiau ji toli gražu nėra neišvengiama. Tokia išvada padaryta atlikus naują tyrimą, kuriame buvo nagrinėjama daugiau nei 1000 gyvenviečių visame pasaulyje, per pastaruosius 10 000 metų. Archeologai nustatė, kad nors socialinė nelygybė turėjo tendenciją didėti kartu su gyventojų skaičiumi, ši tendencija nėra garantuota.
© JamesDeMers (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/jewels-jewelry-necklace-broach-396441/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad padarytų tokią išvadą, tyrimą atlikę archeologai pasitelkė stebėtinai paprastą priemonę – namų dydžius. Išvados, padarytos vykdant projektą „Pasaulinė nelygybės dinamika“ (The Global Dynamics of Inequality, GINI), balandžio 14 d. paskelbtos žurnale PNAS.
„Kalbant apie ekonominę nelygybę, čia greičiausiai galioja senas posakis, kad istoriją dažniausiai rašo laimėtojai, turtingieji ir galingieji, – sako pagrindinis tyrimo autorius, archeologijos profesorius ir MacArthuro Mezoamerikos, Centrinės Amerikos ir Rytų Azijos antropologijos kuratorius Fieldo muziejuje Čikagoje Gary Feinmanas. – Jei teigiama, kad nelygybė yra natūrali ar neišvengiama, tuomet bet kokios pastangos ją sušvelninti ar patikrinti greičiausiai būtų neskatinamos.“
Socialinės nelygybės pėdsakų istorijoje galima rasti visur – nuo prabangių Egipto faraonų laidojimo kapaviečių iki pamirštų lobių ir net vaikų aukojimo. Tačiau nepaisant to, kad tai yra vienas iš pagrindinių archeologijos tikslų, kiekybiškai įvertinti žmonių nelygybės raidą ir veiksnius, lėmusius jos atsiradimą, yra ne tik sunku, bet ir ginčytina.
|
Įprastai teigiama, kad nelygybė mūsų visuomenėje atsirado tada, kai žmonės pradėjo ūkininkauti, o tai leido turtingam elitui kaupti žemės ūkio darbininkų pagamintą perteklių. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad šis naratyvas gali būti klaidinančiai supaprastintas.
Siekdami nustatyti, kaip didėjo socialinių klasių turtiniai skirtumai, archeologai pradėjo kurti kiekybinius socialinių struktūrų matus skirtingose vietovėse, kad būtų galima palyginti duomenis įvairiose geografinėse vietovėse ir laikmečiuose.
Šiuolaikinėse visuomenėse dažniausiai naudojamas Gini koeficientas – skaičius nuo 0 iki 1, kai 0 reiškia tobulą lygybę (visi turi vienodą turtą), o 1 – tobulą nelygybę (vienam asmeniui priklauso viskas). Pavyzdžiui, Pasaulio banko duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose Gini koeficientas yra apie 0,41, o Norvegijoje – 0,27.
Tyrėjai išanalizavo 50 000 namų 1000 gyvenviečių Mezoamerikoje, Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje, pastatytų nuo pleistoceno epochos pabaigos (maždaug prieš 12 000 metų) iki XV amžiaus.
Remdamiesi šių gyvenviečių namų dydžių skirtumais kaip apytiksliu turto rodikliu, archeologai apskaičiavo kiekvienos gyvenvietės Gini koeficientą. Po to jie atliko statistinę analizę, kurioje Gini koeficientus palygino su kiekvienos visuomenės politiniu sudėtingumu.
Lygindami Gini reikšmių tendencijas su vyriausybinių struktūrų tendencijomis, tyrėjai priėjo prie paprastos išvados: istorinė nelygybė ne visur pasireiškia vienodai ir natūraliai nedidėja augant gyventojų skaičiui ar sudėtingėjant vyriausybėms. Priešingai, žmonių bendruomenių pasirinkimai, kaip paskirstyti turtą, buvo svarbiausi, kad socialiniai skirtumai būtų kontroliuojami.
„Tokie išlyginimo mechanizmai labai skiriasi laike ir erdvėje“, – sako G. Feinmanas, tačiau jis pabrėžia, kad dažniausiai buvo naudojamos mokesčių sistemos ir įstatymai, kurie perskirstydavo labai koncentruotą turtą arba neleisdavo jam susikoncentruoti. Pavyzdžiui, senovės Atėnuose turtingi asmenys turėjo finansuoti viešuosius darbus ir tam tikras šventes. Daugelyje bendruomenių buvo perskirstomas mirusiųjų turtas arba panaikinamos mirusiųjų skolos.
G. Feinmanas sako, kad jo nestebina toks regioninis ir laiko kintamumas, tačiau jam malonu, kad pavyko empiriškai užfiksuoti tendencijas daugelyje vietovių.
„Dabar ginčai dėl vieno ar kito duomenų taško greičiausiai turės mažai įtakos mūsų pastebėtiems bendriems dėsningumams, – sako jis. – Niekada nesilaikiau ideologinių teiginių, kad nelygybė yra neišvengiama ar natūrali, idėjų, kurios, tikėkimės, po šio kolektyvinio tyrimo daugiau nekils.“
Parengta pagal „Live Science“.
