Siaubą keliantis atradimas. „Kruvinojoje oloje“. Šimtai žmonių kaulų ()
Gvatemalos požeminiame urve, dar vadinamame „Kruvinuoju urvu“, archeologai aptiko šimtus žmonių kaulų.
© Rawpixel (atvira licencija) | https://www.rawpixel.com/image/14017553/photo-image-cartoon-person-skull
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cueva de Sangre, arba „Kruvinasis urvas“, yra po Dos Pilas archeologinėje vietovėje Peten mieste, Gvatemaloje. Tai viena iš keliolikos regione atrastų olų, kuriomis nuo 400 iki 250 m. pr. Kr. naudojosi majai.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje archeologai „Kruvinojoje oloje“ aptiko daugybę žmonių kaulų, iš kurių daugelyje buvo matyti sužalojimų, patirtų, mokslininkų manymu, prieš pat mirtį. Dabar nauja analizė patvirtino, kad sužalojimai atsirado dėl ritualinio kūno išpjaustymo, kuris buvo majų aukų dalis maždaug prieš 2000 metų.
Tarp kaulų buvo kaukolė, kurios kairėje kaktos pusėje buvo matyti žymių, padarytų smogus kirviu. Mokslininkai taip pat aptiko vaiko dubens kaulą su panašiu žyme. Be to, tyrėjai nustatė, kad kaulai, regis, buvo išsibarstę po olos dugną savotiškai – manoma, kad tai taip pat buvo ritualo dalis.
|
Pradinio olos tyrimo metu archeologai aptiko keturių sukrautų kaukolių seriją – visas jas buvo toje pačioje olos dalyje. Šalia palaikų taip pat buvo rasta obsidiano peilių ir raudonosios ochros, o tai yra dar vienas įrodymas, kad „Kruvinojoje oloje“ vyko kažkokia ceremonija.
Pasak naujojo tyrimo bendraautorės, teismo antropologės Ellen Frianco, oloje rastų žmonių palaikų skaičius ir ant jų esantys sužalojimai, taip pat ritualinių objektų buvimas rodo, kad „Kruvinasis urvas“ yra aukojimo vieta.
Cueva de Sangre pirmą kartą atrado mokslininkai 1990-aisiais, atlikdami regioninį Petexbatuno urvų tyrimą. Reikėtų pažymėti, kad tyrimo tikslas buvo ištirti požeminius statinius po senovės majų miestu Dos Pilasu. „Kruvinasis urvas“ patraukė archeologų dėmesį, nes jame buvo rasta neįtikėtinai daug žmonių kaulų su traumų ir sukapojimo pėdsakais.
Pasak kito naujojo tyrimo bendraautorio, bioarcheologės Michele Bleuze, „Kruvinasis urvas“ įdomus ir tuo, kad į jį galima patekti tik per mažą angą, kuri virsta žemu praėjimu, vedančiu į vandens telkinį. Dėl šios urvo vietos jis didžiąją metų dalį būna užtvindytas ir prieinamas tik trumpu sausuoju laikotarpiu, nuo kovo iki gegužės.
Tai paskatino mokslininkus teigti, kad majų laikais urvas tikriausiai buvo naudojamas aukoms lietaus dievui Chaacui. Majai dažnai aukojo žmones, kad nuramintų dievus krizių metu, pavyzdžiui, sausros metu. Tyrėjai pastebi, kad majų palikuonys vis dar praktikuoja panašų ritualą. Gegužės 3-iąją, Šventojo Kryžiaus dieną, žmonės lanko olas melstis lietaus ir gero derliaus sausojo sezono pabaigoje. Laimei, šiuolaikinėje ceremonijoje aukų nėra.
Deja, šiandien mokslininkai nežino, kas buvo tie žmonės, kurių kaulai buvo aptikti oloje. Bleuze ir jos kolegos planuoja ištirti senovės DNR kauluose, kad sužinotų daugiau apie tai, kam priklausė palaikai.
Tyrėjai taip pat ketina atlikti stabilių izotopų analizę, kad daugiau sužinotų apie mirusiųjų mitybos ir migracijos modelius, taip pat apie aplinkos sąlygas jų gyvenimo metu. Tyrimo autoriai tikisi, kad ateityje pavyks sužinoti daugiau apie žmones, kurių palaikai buvo rasti oloje – tai ypač svarbu, nes su jais buvo elgiamasi labai kitaip nei su dauguma gyventojų.
