Tebesiginčijama dėl Egipto kapavietės mįslingo radinio paskirties  (0)

Jau ilgiau kaip šimtmetį archeologai spėlioja, kokia galėtų būti Senovės Egipto architekto kapavietėje rasto keisto objekto paskirtis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Į jų debatus įsitraukę fizikai įsitikinę, jog mįslingasis įrenginys yra ne kas kitas, o pirmasis pasaulyje matlankis. Skeptiško architektų bendruomenės vertinimo jau spėjusi sulaukti fizikų interpretacija grindžiama akmeninio įrenginio paviršiuje įrėžtais skaitmenų simboliais ir jų paskirtimi.

Senovės egiptiečių architektas Ka (Kha), kurio kapavietėje radinys ir buvo aptiktas, maždaug 1400 m. pr. Kr. prisidėjo statant 18-osios dinastijos faraonų kapavietes. Paties architekto kapavietę 1906 m. Deir-al-Medinoje, netoli Karalių slėnio aptiko archeologas Ernestas Skjaparelis (Ernesto Schiaparelli). Tarp mirusiam architektui priklausiusių daiktų rasta daugybė matavimo reikmenų: uolekties etalonai, kampų matavimui skirtas įrankis, panašus į šių dienų kampainį ir keistos formos tuščias medinis korpusas su vartomu dangčiu.

E. Skjaparelis buvo linkęs manyti, jog pastarasis objektas buvo kitokios atmainos kampainis. Ekspertai iš Turino muziejaus (Italija), kuriame radiniai eksponuojami, laikėsi nuomonės, jog mįslingasis architekto reikmuo buvo svėrimui skirtas įrenginys.

Tačiau Turino politechnikos instituto fizikei Amelijai Sparavinjai (Amelia Sparavigna) nė viena iš šių versijų nepasirodė įtikinama. Mokslininkė laikosi nuomonės, jog mįslingojo radinio paskirtis nesidubliuoja su jokiu kitu kapavietėje rastu įrankiu, ir tai yra paprasčiausias matlankis. Apie tokią daikto paskirtį leidžia spėti puošniai dekoruoti skaitmenų simboliai, kurių išdėstymas ant įrenginio paviršiaus primena kompaso krypčių rožę su šešiolika tolygiais atstumais išdėstytų „vainiklapių“, kuriuos ratu supa 36 kampų zigzagas.

Anot A. Sparavinjos, kai tiesioji rakando detalė buvo paguldoma ant nuožulnumos, svambalo valas parodydavo nuožulnumos kampą į ratu išdėstytą įrenginio skalę. Mokslininkė siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog egiptiečiai savo skaičiavimo sistemoje dažnai naudodavo vienos šešioliktosios trupmeną. Be to, Senovės Egipto gyventojai naktinio dangaus žvaigždes buvo suskirstę į 36 grupes, kurias vadino dekanais (angl. – „decans“) – šie vėliau tapo vadinamojo žvaigždžių laikrodžio (angl. – „star clock“) pagrindu. A. Sparavinja mano, jog radinys „yra dviejų skalių matlankis: vienos skalės pagrindas – egiptietiška trupmena, kitos – dekanai.“

Tiesa, Senovės Egipto architektūros specializaciją įgijusi Kembridžo universiteto archeologė Keit Spens (Kate Spence) su tokia radinio interpretacija nėra linkusi sutikti ir mano, jog radinys tėra puošni dekoracija. Britų archeologė ragina atkreipti dėmesį, jog žymės ant tariamo matlankio paviršiaus nėra jau tokios tikslios.

„O juk egiptiečiai, kai jiems prireikdavo, mokėdavo būti preciziškai tikslūs“, – primena archeologė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Saulius Žukauskas
(3)
(6)
(-4)

Komentarai (0)