Paslaptingas dingimas prakeiktame kape. Atgimsta senovės Sakaros prakeiksmas ()

2025-10-14

Sakara – didžiulis archeologinis kompleksas, apimantis garsųjį Džoserio laiptuotą piramidės kompleksą ir dešimtis elitinių kapaviečių – kelia ypatingų logistinių iššūkių.

Asociatyvi nuotr.
© Charles J Sharp (CC BY-SA 3.0) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Sakara#/media/Vaizdas:Saqqara_pyramid.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sakara vėl tapo įvykių scena, primenančia nuotykių romanų istorijas.

Viename iš nedaugelio kapų, pažymėtų senoviniais prakeiksmų užrašais, įvyko incidentas, kuris sukrėtė archeologų bendruomenę ir privertė Egipto valdžią imtis skubių veiksmų. Kas gi dingo iš vietos, kuri dešimtmečius buvo užantspauduota? Istorija susijusi su neįkainojamu 4000 metų senumo artefaktu, kurio trūkumą aptiko britų archeologų ekspedicija. Iš mastabos, priklausančios Khentiki, dingusio kalkakmenio reljefo pasigesta netikėtai, o tai tapo rimtu iššūkiu Egipto tarnyboms. Šią istoriją persmelkia senovinių prakeiksmų aidas ir klausimai apie tikrąjį nacionalinio paveldo apsaugos veiksmingumą.

Senovinis kalendorius iš akmens

Pavogtas artefaktas, maždaug 40 x 60 centimetrų dydžio, vaizdavo istoriškai itin vertingą Nilo potvynių kalendorių. Reljefas simbolizavo Egipto metų padalijimą į tris žemės ūkio sezonus: Achet (upės potvynio metas), Proyet (sėjos laikotarpis) ir Shomu (derliaus nuėmimas). Senovės egiptiečiams šis ciklas reiškė kosminę tvarką, turėjo tiek religinę, tiek praktinę prasmę.

[EU+Kuponai] Lietuvoje taip pigiai nerasite! Vėjo jėgainių rinkiniai. Energetinė nepriklausomybė kur tik jums reikia

3619 4 2

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

30 dienų pinigų grąžinimo garantija

Išsamiau

Ekspertai pabrėžia ypatingą tikslumą, su kuriuo reljefas buvo pašalintas iš kapo sienos. Pėdsakai aiškiai rodo tyčinį veiksmą, o ne natūralią eroziją ar atsitiktinį pažeidimą. Kažkas sąmoningai atėmė iš senovinės konstrukcijos fragmentą, vaizduojantį civilizacijos gyvenimo ritmą.

Mastaba, priklausanti Khentiki, priklauso retai kapų kategorijai, pažymėtai įrašais, grasinančiais galimais kapų plėšikais. Prakeiksmą, kurį XX a. penktajame dešimtmetyje iššifravo britų egiptologas Harry Jamesas, skelbė dievišką bausmę kiekvienam, kas trikdys mirusiojo ramybę. Nuo 2019 metų kapas buvo oficialiai užantspauduotas ir naudotas kaip archeologinių radinių sandėlis. Dabar, kai paaiškėjo, kad kažkam pavyko patekti į vidų, vietos gyventojai vėl ėmė kalbėti apie senovinio prakeiksmo išsipildymą.

Valdžios reakcija ir tyrimas

Dr. Mohamedas Ismailas Khaledas iš Aukščiausiosios Senienų tarybos patvirtino, kad šiuo klausimu buvo imtasi oficialių veiksmų:

„Iškart po pranešimo apie incidentą buvo sudaryta speciali archeologinė komisija, vadovaujama dr. Amro El-Tayebo, siekiant inventorizuoti kapo turinį.“

Greiti komisijos veiksmai lėmė, kad dokumentacija buvo perduota prokuratūrai dar tą pačią dieną. Ministerija užtikrina visišką įsipareigojimą išaiškinti bylą, nors skeptikai abejoja pažadais dėl „nepalaužiamo pasiryžimo“ saugoti kultūros paveldą, atsižvelgiant į pastarųjų metų incidentus.

Sakaros atvejis – ne vienintelis. Prieš kelias dienas buvo atskleista kita vagystė: iš konservavimo laboratorijos dingo faraono Amenemope auksinė apyrankė, kuri buvo parduota juodojoje rinkoje.

Ministras Sherifas Fathy šį įvykį pavadino „rimtu procedūriniu pažeidimu“ ir pažadėjo griežtinti saugumo taisykles. Panašu, kad Egipto kultūros paveldo apsaugos sistema šiuo metu išgyvena rimtą išbandymą.

Sakara – didžiulis archeologinis kompleksas, apimantis garsųjį Džoserio laiptuotą piramidės kompleksą ir dešimtis elitinių kapaviečių – kelia ypatingų logistinių iššūkių. Tokios teritorijos kontrolė reikalauja kur kas didesnių išteklių ir geresnės organizacijos nei iki šiol.

Ar reljefo vagystės užsakovai – organizuota nusikaltėlių grupuotė, ar tiesiog pasinaudota apsaugos spragomis? Vietos legendos apie prakeiksmus, be abejo, suteikia istorijai dramatizmo, tačiau tikroji problemos esmė slypi efektyvesnėje apsaugoje ir valdymo sprendimuose.

Belieka tikėtis, kad ši byla taps paskata tikriems pokyčiams Egipto kultūros paveldo apsaugos sistemoje.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Focus.pl

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()