Jie tyrinėjo neatrastą urvą. Labirintas nuvedė juos į nežinomą civilizaciją ()
Urvų tyrinėjimas – tai puikus būdas patirti adrenalino antplūdį, o istorija iš Meksikos rodo, kad tokios ekspedicijos gali atskleisti ir nežinomų civilizacijų pėdsakus. Jekaterina Katija Pavlova ir Adrianas Beltranas Dimasas tuo įsitikino patys, kai leidosi į vis gilesnius Tlayokoko (Tlayococ) urvo koridorius. Jie nė neįtarė, kad įprasta išvyka virs archeologine sensacija.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paslapčių kupina slėptuvė
Paslėptas praėjimas Meksikos Sierra de Guerrero kalnuose vedė į vietą, kuri šimtmečius laukė savo atradėjų. Tai, ką tyrinėtojai aptiko kalnų labirinto gilumoje, gali iš esmės pakeisti mūsų žinias apie priešispanines šio regiono kultūras.
2390 metrų virš jūros lygio aukštyje, tarp tankių pušų ir ąžuolų miškų, glūdėjo nepaprastas lobis. Atsiskyrusioje urvo kameroje, į kurią pateko tyrėjai, jų akims atsivėrė stulbinantis vaizdas – ant stalagmitų ilsėjosi dvi iš kriauklių išgraviruotos apyrankės, greičiausiai ten padėtos kaip ritualinė auka. Šalia gulėjo milžiniška sraigės kriauklė ir juodų akmeninių diskų fragmentai, primenantys piritinius veidrodžius. Visa tai rodė, kad ši vieta kadaise atliko ypatingą vaidmenį senųjų gyventojų dvasiniame gyvenime.
Atvykę Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto archeologai aptiko iš viso 14 objektų, datuojamų laikotarpiu nuo 950 iki 1521 metų. Tarp jų buvo trys kriauklių apyrankės, dar vienos puošmenos fragmentas, didžiulė sraigės kriauklė, apanglėjusio medžio gabalas ir aštuoni akmeninių diskų fragmentai.
|
Daugiau kaip 500 metų senumo artefaktai priklausė išnykusiai Tepehų (Tepehua) etninei grupei, apie kurią iki šiol buvo žinoma tik iš XVI a. istorinių šaltinių. Mokslininkai pastebėjo, kad senieji gyventojai sąmoningai modifikavo natūralias uolų formas, suteikdami stalagmitams apvalesnę formą – veikiausiai dėl ritualinių priežasčių, pabrėždami vietos sakralumą.
Kriauklėse įamžinta simbolika
Iš jūros kriauklių pagamintos apyrankės stebina precizišku meistriškumu ir turtinga simbolika. Jose išgraviruoti antropomorfiniai motyvai – S formos ženklai, vadinami xonecuilli, zigzaginės linijos ir apskritimai, kuriuose galima įžvelgti žmogaus veido profilius. Pasak archeologo Cuauhtémoco Reyeso Álvarezo, šie raštai galėjo vaizduoti dievybes ir būti susiję su priešispanine kosmologija, apimančia pasaulio sukūrimo ir vaisingumo temas. Tai leidžia manyti, kad urvas galėjo būti požeminė šventykla, kurioje vyko gyvenimo ir mirties ciklus simbolizuojantys ritualai.
Juodieji akmeniniai diskai tyrinėtojams pasirodė itin įdomūs. Jų panašumas į artefaktus, rastus netoliese esančiame El Infiernillo bei tolimos Huastekų kultūros teritorijoje, rodo, kad tarp skirtingų etninių grupių galėjo egzistuoti platus prekybos ar kultūrinis tinklas.
Šis atradimas ypač svarbus norint geriau suprasti Tepehų kultūrą – tautą, iki šiol likusią istorijos paraštėse. Apyrankės iš jūros kriauklių liudija apie išvystytus prekybos kelius, jungusius kalnų bendruomenes su pakrante. Istoriniai šaltiniai mini, kad ekstremalus šaltis galėjo priversti Tepehus migruoti į žemesnes vietoves, tačiau prieš išvykdami jie paliko pėdsakus savo tikėjimų. Archeologų manymu, senieji gyventojai urvus laikė portalais į požeminį pasaulį ar šventomis vietomis, susijusiomis su Žeme ir dievybėmis. Tokia uždara, nepažeista konteksto aplinka suteikia unikalią galimybę geriau suprasti priešispaninių visuomenių dvasinį gyvenimą ir ritualinę praktiką.
Kas toliau laukia šio atradimo?
Tlayokoko urvo radiniai atveria naujas tyrimų perspektyvas, nors pirmiausia reikės atlikti išsamius mokslinius darbus. Kai kurie specialistai įspėja, kad simbolikos interpretacijos gali būti pernelyg išplėstos – tai dažna archeologijos problema. Vis dėlto nepažeistas, daugiau nei penkis šimtmečius paslėptas ritualinis kontekstas suteikia retą galimybę pažvelgti į kasdienį gyvenimą, tikėjimus ir prekybos praktiką prarastos tautos, apie kurią iki šiol žinota tik iš pavienių užuominų. Archeologams tai neįkainojama proga atkurti istorijos fragmentą, ilgai glūdėjusį užmarštyje.
