Paslaptingos „rožinės durys“, kurių negalima atidaryti (Foto) ()
Ypač įdomus buvo apvalus granito stalas su ritualiniais užrašais – greičiausiai naudotas aukojimui.
© Sadalmelik (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Egypt_Topography.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologinių kasinėjimų Sakaroje metu Egipto tyrėjai aptiko neįprastą radinį – Penktosios dinastijos įkūrėjo Userkafo sūnaus princo Wasero If Re kapą. Ryškiausias kapo elementas buvo didžiulės „netikros“ rausvo granito durys, daugiau nei metro pločio, padengtos elegantiškais hieroglifiniais užrašais, kuriuose išvardyti visi įpėdinių titulai – nuo „Buto ir Nechebo valdytojo“ iki „Dainuojančio kunigo“, praneša „ECONews“.
Pasak mokslininkų, durų konstrukcija nėra funkcionali: jų negalima fiziškai atidaryti. Senovės Egipto tradicijoje tokios durys simbolizavo perėjimą tarp gyvųjų pasaulio ir mirusiųjų karalystės. Jų negalima atidaryti be magijos pagalbos. Buvo tikima, kad mirusiojo siela gali per jas patekti į kapą ir gauti aukas iš savo palikuonių.
|
Be mistinių „rožinių durų“, archeologai kape rado 13 akmeninių kėdžių, kelias princo palydos statulas, iš kurių dvi buvo begalvės, ir masyvią, daugiau nei metro ilgio juodo akmens skulptūrą. Ypač įdomus buvo apvalus granito stalas su ritualiniais užrašais – greičiausiai naudotas aukojimui.
Kape taip pat buvo aptiktas antras įėjimas, papuoštas faraono Neferirkarės kartušu, rodančiu, kad ši šventa vieta buvo naudojama per kelias dinastijas.
Netoli kapo archeologai rado karaliaus Djoserio, jo žmonos ir dukterų statulų fragmentų. Pasak ekspertų, šie radiniai padės geriau suprasti, kaip senovės egiptiečiai gabeno ir pakartotinai naudojo karališkuosius paminklus, sukurdami unikalią savo laikų „atminties archeologiją“.
